E. Masiulis kaltina konservatorius užsakius politinės korupcijos bylą

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad korupcijos byla, kurioje jis kaltinamas kyšininkavimu, yra politinė, o ją užsakė politiniai oponentai konservatoriai.1

„Man nekyla abejonių, kad ši byla yra politinė ir turi užsakovą. Paminėčiau konservatorius, bet jie, deja, apsiskaičiavo, tuomet laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme sakydamas paskutinį žodį sakė buvęs politikas.

Anot jo, artėjant 2016 metų Seimo rinkimams Liberalų sąjūdis buvo stipri politinė jėga, jai prognozuota pergalė rinkimuose ir ji galėjo būti atsakinga už valdančiosios daugumos formavimą, tačiau viskas pasikeitė tų metų gegužę padarius kratą jo bute ir automobilyje bei pranešus apie ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos.

„Pačiu grubiausiu būdu buvau nublokštas į nežinią, tam tikra prasme buvo atjungtas deguonis“, – kalbėjo E. Masiulis.

„Ši byla gimusi iš pažymų pasaulio, kuriame kurį laiką gyveno pirmieji mūsų valstybės asmenys“, – tvirtino jis.

Buvęs politikas prisiminė, kad kurį laiką prieš lemtingąją 2016-ųjų gegužės 10-ąją, kai jo namuose, darbovietėje buvo atlikta krata, jis sulaukęs tuometinio socialdemokratų premjero Algirdo Butkevičiaus skambučio, šis atpasakojo savo pokalbį su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite.

Pasak E. Masiulio, tuometinis Vyriausybės vadovas jam pasakojo, jog per vieną susitikimą valstybės vadovė jam tvirtino, kad bus išaiškintos E. Masiulio sutuoktinės sąskaitos užsienio bankuose, nelegalios pačio politiko pajamos.

„Tada tuometinio premjero skambutį praleidau pro ausis“, – teisme tvirtino buvęs politikas.

Jis svarstė, kad ši politinės korupcijos byla gimė atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, susijusį su juo kaip kylančiu politiku, mat aukščiausi šalies pareigūnai norėjo apie turėti daugiau informacijos.

Buvusio politiko teigimu, kaltinimai ir įtarimai byloje sukonstruoti „pasitelkiant fantaziją“, „dirbtinai ant vieno siūlo sukabinta daug procesų dalyvių“.

E. Masiulis trečiadienį kartojo, kad jo automobilyje rasti pinigai buvusi verslininko Raimondo Kurlianskio paskola, pinigų jam reikėjo nekilnojamajam turtui įsigyti. Ekspolitikas atmetė prokuroro Justo Lauciaus anksčiau išsakytus teiginius, jog paskolos raštelis rastiems pinigams surašytas jau po kratos, todėl pateiktas tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną.

E. Masiulio teigimu, per kratą gegužės 10-ąją filmuotoje medžiagoje užfiksuoti ne tik paimti pinigai, bet ir paskolos susitarimas.

„Nepaisant to, kad pareigūnai žinojo, jog yra paskolos susitarimas, jie nuo pirmos ikiteisminio tyrimo sekundės ignoravo, bandė nutylėti ir paslėpti tą faktą“, – sakė jis.

Buvęs politikas apgailestavo, kad šis paskolos susitarimas nebuvo sudarytas tinkamai, tai yra neregistruotas notariškai.

„Esu tik žmogus, kuris padariau klaidą ir neįvertinau, kad pas notarą neįforminta paskola gali sugriauti mano karjerą“, – kalbėjo E. Masiulis.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Pasak bylos, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje.

Trečiadienį Apeliaciniame teisme teisėsaugos E. Masiulis pareigūnus kaltino sąmoningai formavus apie jį neigiamą visuomenės nuomonę, reiškus išankstinę poziciją.

„Manau, kad to tikrai nepaliksiu, sugriautas mano gyvenimas, artimų žmonių likimai. Už tai turi būti atsakyta“, – sakė jis.

Kaip ir R. Kurlianskis, E. Masiulis stebėjosi, kad yra kaltinamas ėmęs kyšius už dalykus, kurių nei padarė, nei žadėjo atlikti. Jis svarstė, kad tik radus pinigus, imta ieškoti, kuo pagrįsti kaltinimus kyšininkavimu.

„Visi atsakymai yra tipiniai mano natūrai: pažiūrėsiu, pamatysim. Tiesiog buvau mandagiai auklėtas, su visais bendraudavau kaip su potencialiais rinkėjais nenukirsdamas ryšių“, – aiškino jis slapta įrašytuose pokalbiuose skambėjusius savo atsakymus.

E. Masiulis tvirtino, kad dalis jo pokalbių šifruočių yra klaidinančios, iškraipytos, todėl kėlė klausimą, ar tai nepadaryta sąmoningai norint „pritempti“ prie jam pateiktų kaltinimų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismui prokuratūra buvo pateikusi daugiau kaip 80 liudytojų sąrašą, juos teismas išklausė.

„Bet nė vienas liudytojas akivaizdžiai nepaliudijo ir nepatvirtino prokurorų surašytų kaltinimų, nors tai buvo prokurorų pakviesti liudytojai“, – teigė E. Masiulis.

Prokuratūra siekia, kad teismas E. Masiulį pripažintų kaltu dėl kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, jam prašoma skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, uždraudžiant tokį patį laikotarpį eiti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje bei konfiskuoti 242 tūkst. eurų, gautų, prokuratūros duomenimis, priėmus kyšį ir neteisėtai praturtėjus.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Prokuratūros duomenimis, R. Kurlianskis, siekdamas koncernui „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) naudingų sprendimų, tiesiogiai arba netiesiogiai papirko tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, buvusį šios partijos narį Šarūną Gustainį, parlamentarą, Darbo partijos frakcijos narį Vytautą Gapšį, eksperlamentarą Gintarą Steponavičių.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandžio 19 dieną išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Byloje kaltinti, tačiau pirmos instancijos teisme išteisinti ir juridiniai asmenys: „MG Grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Ketvirtadienį byloje paskutinį žodį turėtų sakyti V. Gapšys.