Tėvai skambina, kad pasakytų, jog yra sveiki ir gyvi

Laimis KAVOLIŪNAS

„Panevėžio“ komandai atstovaujantys du ukrainiečiai futbolininkai išgyvena dvigubą jausmą. Jie džiaugiasi galimybe kovoti dėl čempionų titulo, o kartu nerimauja dėl rusų okupuotoje gimtinėje likusių artimųjų. Vienas iš jų su tėvais gali pasikalbėti tik kartą per savaitę, kitas nežino, kas nutiko jo butui po to, kai rusams susprogdinus Kachovkos užtvanką pusė miesto atsidūrė po vandeniu. 

Netgi pirmoji karjeros stotelė

Šalies futbolo čempionate nuo sezono pradžios lyderio pozicijos neužleidžia „Panevėžio“ klubas, o prie to prisideda ir du iš karo siaubiamos Ukrainos atvykę žaidėjai – gynėjas Romanas Mirošnykas bei saugas Artiomas Ščedryj.

Taip jau susiklostė, kad 29 metų Romanui Panevėžys tapo pirmąja karjeros stotele užsienyje. Iki tol jis rungtyniavo tik savo tėvynėje. Prieš persikeldamas į Lietuvą atstovavo savo šalies pirmos lygos klubui Rivnės „Veres“ ir padėjo jam prasimušti į aukščiausiąją lygą, bet nutarė, kad atėjo laikas pokyčiams.

Sutarties su Rivnės klubu nepratęsė ne dėl karo, o dėl asmeninių priežasčių, jų nenorįs įvardyti.

Abu futbolininkai su žmonomis ir mažomis dukromis į Panevėžį atvyko šiemet sausio gale. Ukrainiečiai įsikūrė klubo išnuomotuose dviejų kambarių butuose, yra patenkinti buities bei gyvenimo sąlygomis.

Dukros susilaukė Taline

A.Ščedryj – garsiausios Ukrainos futbolo komandos Kijivo „Dinamo“ auklėtinis.

Neprasimušęs į pagrindinę sostinės klubo sudėtį jis rungtyniavo kitose žinomose savo šalies ekipose, tokiose kaip „Dnipro“ ir Kryvyj Riho „Kryvbas“. Šiems klubams anksčiau yra atstovavęs ir dabartinis „Panevėžio“ komandos kapitonas, panevėžietis Linas Klimavičius.

„Kai su „Kryvbas“ klubu buvome treniruočių stovykloje Turkijoje, prasidėjo karas. Tada gavau pasiūlymą iš Talino „Levadia“ komandos. Estijoje pažaidžiau pusę metų, paskui per mano agentą pakvietė į Panevėžį. Atvykau pasižvalgyti, viskas patiko, greitai susitarėme, o sausio pabaigoje prisijungiau prie naujos komandos“, – pasakojo trisdešimtmetis sportininkas.

Jis į Panevėžį atvyko su žmona Julija ir prieš 9 mėnesius Taline gimusia dukra Nikole. Sutuoktinė pagal profesiją – vaikų psichologė, kol kas jos darbas yra auginti vaiką.

R.Mirošnyko žmona taip pat vardu Julija. Kosmetologė Panevėžyje darbo dar nesusirado ir augina trejų su puse metų dukrą Ievą.

Anglų kalba buvo iššūkis

Ukrainiečiai sutartinai tvirtino, kad „Panevėžio“ treneriai ir žaidėjai juos priėmė labai draugiškai.

„Iš pradžių man buvo sunkoka susikalbėti angliškai, nes Ukrainoje mokiausi vokiečių kalbos. Dabar jau geriau suprantu, ką sako treneris ir vaikinai. Treneris Dainius Gleveckas ir daugelis lietuvių žaidėjų moka rusiškai ir padeda aikštėje. Bet vyriausiasis treneris Gino man viską aiškina angliškai“, – apie iššūkius užsienio šalies klube pasakojo Romanas.

Artiomui jau nuo pirmų dienų smagu būti „Panevėžio“ klube, kuriame rungtyniauja daug įvairių tautybių futbolininkų.

Išties A lygos lyderių ekipai, be ukrainiečių, atstovauja žaidėjai iš dar aštuonių užsienio valstybių – Anglijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Juodkalnijos, Ganos, Senegalo, Kolumbijos ir Nikaragvos.  

Be to, klubo vyriausiasis treneris yra italas Gino Lettieri, o fizinio rengimo treneris – brazilas Leonardo Iparraguirre.

„Komandoje yra ir patyrusių, ir jaunų futbolininkų – toks idealus balansas“, – įsitikinęs Artiomas.

Jis su Romanu pasigyrė jau išmokę lietuviškai pasisveikinti bei padėkoti, o aikštėje įsiminė ir lietuviškus futbolo terminus.

Pasiskambinti eina į mokyklą

Apie karą jų tėvynėje ukrainiečiai futbolininkai plačiau kalbėti nenorėjo. Leido suprasti, kad situacija sudėtinga – abiejų tėvai gyvena rusų okupuotoje teritorijoje.

R.Mirošnykas yra kilęs iš Luhansko, o jo tėvai įsikūrę gyvenvietėje netoli šio miesto. Pasak Romano, gyvenimas ten kol kas ramus, rusų kareivių nėra, tik labai prastas ryšys.

„Kol mūsų kaimas dar nebuvo okupuotas, su tėvais kasdien susiskambindavome, o dabar tik kartą per savaitę. Aš negaliu paskambinti tėvams, nes ten tiesiog nėra mobiliojo ryšio, rusai įsivedė kažkokį savo vidaus ryšį. Internetas yra tik kaimo mokykloje, ten nuėję tėvai gali man paskambinti ir pasakyti, kad yra sveiki ir gyvi“, – pasakojo Romanas.

Daug sudėtingesnė situacija A.Ščedryj gimtinėje Chersono srities Naujosios Kachovkos mieste. Neseniai čia rusams susprogdinus užtvanką po vandeniu atsidūrė pusė miesto.

Futbolininkas sakė, kad vos prasidėjus karui žmona atvyko pas jį, o tėvas ir sesuo su savo dukra išsikraustė gyventi į Odesą, jo išnuomotą butą.

„Nežinau, kas nutiko mano butui, sugriauti visi tiltai, kuriais būtų galima ten patekti, ryšio ten irgi nėra, pažįstamų mieste nebeliko, tik visiška okupacija ir rusų kariuomenė“, – apgailestavo pašnekovas.

Džiaugiasi trumpais atstumais  

Ukrainiečiams dviese smagiau žaisti ir gyventi Panevėžyje, kartais jie susitinka pabendrauti šeimomis.

Artiomas Panevėžyje sutiko ir savo seną draugą Andrejų Karvatskį, su kuriuo prieš 8 metus žaidė kartu vienoje Ukrainos komandoje. Dabar A.Karvatskis atstovauja mūsų šalies pirmos lygos čempionate rungtyniaujančiai „Ekrano“ ekipai.

Anksčiau nė vienas iš jųdviejų Lietuvoje nėra lankęsis, tik Artiomas keliskart yra pravažiavęs.

„Man čia patinka, daug žalumos, galima sutikti elnią, žinoma, geriau ne kelyje. Labai patiko jūsų sostinė Vilnius, taip pat Kaunas, girdėjau apie Trakus, ketiname ten nuvykti“, – kalbėjo Artiomas.

Romanas taip pat gyrė mūsų šalies gamtą, tad laisvą dieną su šeima stengiasi kur nors išvykti pasižvalgyti. Jam ypač patiko Palanga ir Vilniaus senamiestis.

Futbolininkui žaisti Lietuvoje patinka dar ir todėl, kad čia kelionės į rungtynes daug trumpesnės, palyginti su Ukrainos atstumais.

„Ukrainoje kartais į rungtynes nuvykdavome prieš dvi dienas. Važiuodavome autobusu visą naktį, o tai vargina. O čia tą pačią dieną nuvažiuoji, sužaidi ir iškart grįžti namo. Tai didelis pliusas“, – sakė Romanas.

Projektas – Jaunimo failai