Inkūnuose – senoji fotografija, kurią pristatė meno kūrėjas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, Fotografijos ir medijos meno laboratorijos vedėjas Gintas Kavoliūnas.
Liepos 23 dieną Inkūnų bažnyčioje vyko tradiciniai Šv. Vincento atlaidai, kuriuos vedė Šimonių parapijos administratorius, kunigas Mindaugas Šakinis.
Po atlaidų susirinkusieji turėjo galimybę pamatyti, kaip būdavo kuriamos senovinės fotografijos.
Į atlaidus susirinko didelis būrys gyventojų ir svečių, kurie dalyvavo procesijoje, po mišių klausė koncerto.
Mažutė, jauki bažnyčia suskambo nuo giedotojų balsų – čia giedojo Viešintų, Andrioniškio, Šimonių ir Inkūnų parapijos choristai, vadovaujami kavarskiečio vargonininko Almanto Spundzevičiaus.
Po atlikėjos Vilijos Radvilės autorinių dainų koncerto buvo galima apžiūrėti senąją fotografijos techniką bei nusifotografuoti penkiaminutės metodu.
Kūrėjas, Vilniaus dailės akademijos fotografas Gintas Kavoliūnas pristatė inversinį pozityvinį procesą, o nuotraukas skalavo atneštame, itin tyrame Inkūnų šaltinio vandenyje. Fotografui padėjo asistento vaidmenį atlikęs jo sūnus Julius. Pasiteiravus fotografo, ar tai yra dagerotipija, kūrėjas atsakė, kad dagerotipija yra kitas procesas, nuo jo datuojamas fotografijos gyvenimas. „Dagerotipijos būdu vaizdas gaunasi ant metalinės (sidabro ar varinės sidabruotos) plokštelės“, – paaiškino Lietuvos fotomeninininkų sąjungos narys Gintas.
G. Kavoliūnas pasakojo, kad Anykščių kraštas jam yra artimas ir savas – jo seneliai kilę iš Šilagalių (kaimas Anykščių rajono savivaldybės šiaurėje, ribojasi su Mikieriais). „Penkiaminutės metodas yra iš tarpukario laikotarpio, kai fotografai važinėdavo po muges ir fotografuodavo“, – kalbėjo vilnietis fotografas.
Fotografas G. Kavoliūnas su senąja fotografijos technika Inkūnuose lankėsi pirmą kartą, tačiau didelę patirtį sukaupęs kūrėjas su penkiaminutės metodu jau yra apkeliavęs daugybę vietų, per visą Lietuvą nuo Nidos iki Zarasų – lankosi mugėse, renginiuose, šventėse ir kitur, kur renkasi senosios fotografijos gerbėjai, be to, Gintas organizuoja įvairias atviras fotografijos dirbtuves. G. Kavoliūną visada domino senosios technikos ir eksperimentai, bandant jas perprasti.
Paklaustas, ar tinkamas Inkūnų šaltinio vanduo, fotografas kalbėjo, kad yra tekę susidurti su situacija, kai didmiesčio restorano vanduo pasirodė mažiau tinkamas fotografijoms gaminti, nei tyras, šaltas trykštančio šaltinio vanduo.
Mugės metu buvo galima įsigyti keramikos dirbinių, pintų krepšių, saldainių ir kt. Bažnyčios šventoriuje buvo vaišintasi suneštinėmis vaišėmis (vad. agapė). Susirinkusieji džiaugėsi aktyvia Andrioniškio, Viešintų, Šimonių parapijos pastoracine taryba – jų pastangomis, darbais Inkūnų bažnytėlė, jos aplinka sutvarkyta, pasiruošta atlaidams, sutelkta bendruomenė, padaryta viskas, kad Šv. Vincento atlaidai būtų šventė sielai ir kūnui… Kun. M. Šakinis dėkojo parapijiečiams už bendrystę šv. Mišių aukoje ir prie agapės stalo.
Demostruojama senąja fotografija domėjosi ir netradiciškai įsiamžinti panoro būrys jaunų „Miško festivalio“ dalyvių – liepos 15–23 dienomis Inkūnuose vyko menininkų rezidencija „bendra-būvis“, kurioje dalyvavo kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių: Latvijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos ir net Australijos. Semdamiesi įkvėpimo iš lektorių, savo srities profesionalų: istoriko Gintaro Ražansko, botanikės Emilijos Rakutienės, klimatologo Justo Kažio, aplinkosaugininkės Linos Paškevičiūtės, miško terapijos vedlės Milos Monk, garso menininko Audriaus Šimkūno ir filosofų Manto Davidavičiaus bei Viliaus Dranseikos, rezidencijų dalyviai sukūrė Miško festivalio programą, su kuria susipažinti ir kurią patirti galima buvo liepos 22 dieną.
