Daržovėmis mėgausitės iki vėlyvo rudens

Ruduo – sodo ir daržo gėrybių metas, šiuo metu vis dar dera pomidorai, agurkai.

Kaip apsaugoti šias daržoves nuo ligų bei kenkėjų ir kitais metais, ar reikia jas tręšti dar šiemet, „Anykštos“ skaitytojams papasakojo biologas, knygų apie gamtą autorius, rajono savivaldybės tarybos narys Sigutis Obelevičius.

„Šiltnamiuose ko gero baisiausias kenkėjas yra vadinamasis šiltadaržinis baltasparnis, – sakė S. Obelevičius, – Jeigu jis užsiveisia, su juo labai sunku kovoti, nes šiltnamiuose tikriausiai nė vienas nenori naudoti stiprių insekticidų, o kitomis priemonėmis visiškai išnaikinti baltasparnį yra labai sunku.“

Geriausia, pasak gamtininko, baltasparnio į šiltnamį neįsileisti.

„Baltasparniai žiemoja lapuose, visokiose nuokritose, tad prieš žiemą reikėtų iš šiltnamio visas šiukšles išgrėbti ir sudeginti. Aplink šiltnamį taisp pat reikėtų išnaikinti piktžoles, nes baltasparniai pavasarį pirmiausia persikrausto ant piktžolių, o nuo piktžolių – ir į šiltnamį“, – kalbėjo S. Obelevičius ir pridūrė, kad šiuos kenkėjus žiemą sunaikina pati gamta: „Žiemą šiltnamius reikėtų laikyti atidarytus, kad baltasparniai iššaltų.

Jeigu jie jau yra, reikėtų kas savaitę, o ypač – rudeniop, kada derlius eina į pabaigą, augalus purkšti žalio muilo tirpalo su 5 proc. spirito priemaiša mišiniu ir taip bandyti baltasparnius išnaikinti.“

Pomidormas pavojingas ir bulvių maras, ypač, jei netoli jų auga bulvės.

„Jei netoli yra bulvių laukai, jei per lietų ar rūkus šiltnamis būna atviras, gali įsiveisti fitoftora, arba vadinamasis bulvių maras, kuris sunaikina pomidorus. Lauke auginant pomidorus ir pamačius, kad ant lapų atsirado juodų dėmelių, reikėtų staigiai visus – net ir žalius – skinti, sudėti į dėžutes. Jei fitoftora pomidorus pakąs, tai ir nuskynus pomidorą, jis ne sunoks, o tiesiog pajuoduos. Jei jau bulvių maras šiltnamyje įsiveisė, kažką daryti būna per vėlu ir pomidorus tiesiog reikėtų rauti ir deginti“, – patarimais dalijosi S. Obelevičius.

Geriausia, pasak biologo, nuėmus derlių, ypač jei yra ligų požymių, visas atliekas sudeginti, ar toliau nuo daržo užkasti, nes šios atliekos yra ligų ir kenkėjų platinimo židinys.

Paiteiravus, ar reikia rudenį pomidorus, agurkus tręšti, S. Obelevičius sakė:

„Jei agurkai ar pomidorai normaliai dera, jų tręšti nereikia. Nors yra toks pusiau liaudiškas būdas: dilgėles reikia užpilti vandeniu, savaitę palaikius skiesti vandeniu santykiu 1:2 arba, jei derėjimo pradžia – 1:4 ir juo laistyti. Galima tokį antpilą gaminti ir tiesiog iš nupjautos žolės ir dilgėlių. Dilgėlėse yra daug naudingų medžiagų ir jos veikia kaip trąša.

Papildomai patręšti agurkų ar pomidorų derėjimo pradžioje galima ir organinėmis trąšomis, bet pačioje pabaigoje, manau, tręšti nebeverta“, – sakė biologas.

S. Obelevičius taip pat patarė, nuėmus pomidorų ar agurkų derlių, šių daržovių kitąmet toje pačioje vietoje verčiau nebesėti.

„Auksinė taisyklė yra tokia, kad toje pačioje vietoje tą pačią kultūrą auginti neverta, nes dalis kenkėjų, ligų lieka dirvoje. Kitas dalykas – tas pats augalas pasisavina tam tikras medžiagas. Tam ir yra taikomos sėjomainos, nes vienų augalų šaknys yra trumpesnės, kitų – ilgesnės, vienų paviršinės, kitų eina į gylį ir vieni augalai maistines medžiagas ima iš vieno dirvožemio sluoksnio, o kiti iš kito. Dėl to toje pačioje sėti nerekomenduojama, nebent augalai auginami biodinaminiame, arba „tinginio“ darže, kur augalai auginami nejudinant dirvožemio, komposte, kuris nuolat mulčiuojamas. Tokiame darže auginami augalai yra stipresni, atsparesni ligoms, kenkėjams. Agurkai tokiame darže retai kada serga miltlige, kuri plinta dėl per didelio agurkų tankumo, drėgmės trūkumo. Komposte paprastai drėgmės kiekis yra optimalus ir jei dabar paprastame darže agurkai baigia vegetaciją, tai biodinaminiame darže jie dera iki pat šalnų“, – kaip ilgiau turėti šviežių ir sveikų daržovių, su „Anykštos“ skaitytojais dalijosi pašnekovas ir patarė nepatingėti nuskinti pusžalius pomidorus, kad valgyti juos šviežius galėtumėte kuo ilgiau.

„Iš tikrųjų pomidorus netgi rekomenduojama, ypač tuos, kurie auginami lauke, tik pageltusius nuskinti ir tuomet nokinti. Prisimenu tuos laikus, kai dar nebuvo šiltnamių: tėvai nuskindavo žalius pomidorus, sudėdavo į dėžutes su šienu ir pomidorai ten išsilaikydavo praktiškai iki Kalėdų. Natūralių pievų, kvepiančiame vaistažolėmis šiene jie puikiai laikydavosi“, – sakė biologas, buvęs ilgametis Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.