Mirė paskutinis Anykščių miesto vadovas Minas Roščenkovas

Rugsėjo 11 dieną  Anykščiuose, eidamas 91-uosius metus, mirė paskutinis Anykščių miesto vadovas Minas ROŠČENKOVAS, pranešė Pasaulio anykštėnų bendrija.

Pernai gruodį 90-metį pasitikęs Šviesos gatvės senbuvis daugiau kaip 60 metų praleido Anykščiuose, paskutiniuosius penkerius – jau likęs našliu, dukters psichologės Linos ir sūnaus teisininko Viktoro šeimų senatvėje palaikomas.

Gimęs ir augęs Lietuvos pakraštyje, Rokiškio rajone, M. Roščenkovas buvo kilęs iš sentikių giminės, kuri prieš kelis amžius pabėgo iš Rusijos nuo persekiojimo ir įleido šaknis Lietuvoje. Trijų vaikų šeimoje jis buvo vyriausias ir vienintelis sūnus, nuo mažens augintas kaip valstiečių ūkio paveldėtojas ir nagingas šeimininkas.

Vis dėlto žemdirbiu M. Roščenkovas netapo. Mokykliniais metais Juodupėje jis aktyviai sportavo – buvo lengvaatletis bėgikas ir šuolininkas, mynė dviratį lenktynėse. Aštuoniolikmetis, vos baigęs mokyklą, jis pradėjo dirbti tuometinio Obelių rajono vykdomojo komiteto Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku. Į tas pačias sporto organizatoriaus pareigas jis grįžo ir po trejų metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje. 1956–1958 m. jis porą metų buvo Kultūros skyriaus vedėjas Obeliuose, paskui iki 1962 m. dirbo Juodupės vilnonių audinių fabriko „Nemunas“ kadrų skyriaus viršininku.

Dar nė trisdešimtmečio nesulaukęs M. Roščenkovas 1962-ųjų vidurvasarį iš Juodupės buvo atsiųstas į Anykščius, kad padarytų tvarką vėlimo fabrike „Spartakas“, kuriam vis nesisekė su nuolat besikeičiančiais vadovais. Du dešimtmečius vienai didžiausių Anykščių miesto įmonių vadovavęs rokiškėnas per tą laiką tapo anykštėnu, palikusiu savo pėdsakų Anykščių mieste įvairiose veiklos srityse.

Prisimindamas savo darbą „Spartake“, M. Roščenkovas senatvėje džiaugėsi pasiteisinusiais sprendimais:  įmonėje jis pirmiausiai sugriežtino darbo drausmę ir konsolidavo kolektyvą. Vadovas atrišo rankas specialistams, leisdamas nuolat tobulinti ir diegti naujas vilnos vėlimo technologijas. Vadovaujant M. Roščenkovui, Anykščių fabrikas prisijungė kitus vilnos apdirbimo cechus, tuo metu veikusius Lietuvoje, ir liko vienintelė vėlimo įmonė šalyje. Pagal produkcijos gamybos apimtis Anykščių veltinių vėlimo fabrikas „Spartakas“ XX a. 8-ajame dešimtmetyje pateko į pirmąjį tokio profilio įmonių dešimtuką Sovietų Sąjungoje.

Perdavęs įmonę jaunesnės kartos ir labiau išsilavinusiems vadovams, 1982–1990 m. M. Roščenkovas dirbo Anykščių miesto apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininku. Jis buvo paskutinis tokias pareigas ėjęs Anykščių miesto vadovas, nes 1990-aisiais miesto apylinkė buvo likviduota, o seniūnija neįsteigta iki šiol.

Jis itin rūpestingai sekė miesto išvaizdą, asmeniškai reguliariai lankydamas nuošaliausias miesto vietas, susitikdamas su anykštėnais. Kaip miesto vadovas jis sugriežtino reikalavimus apleistų Anykščių miesto sodybų savininkams, ėmė organizuoti gražiausiai tvarkomų sodybų apžiūras.

Paskutiniuosius porą metų iki pensijos M. Roščenkovas dirbo Anykščių rajono valdyboje Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoju, toliau buvo atsakingas už Anykščių miesto infrastruktūros vystymą.

Teisybės į akis išrėžti nevengęs, todėl ordinais ir medaliais sovietmečiu nelepintas vadovas daugiau dėmesio ir pagarbos sulaukdavo iš savo pavaldinių ar iš kaimynų. Gyvenimo universitetuose orumo ir elegancijos pamokas be priekaištų baigęs anykštėnas iki gilios senatvės džiaugėsi išaugusiais anūkais, besistiebiančiais proanūkiais, tarp jų – ir vos prieš kelias savaites gimusiu Herkumi Arturu.