Amiliutė taikosi su kaimyne Marce, nes nepakelia moliūgo
Kaip Puntukas vidur lauko
Garšvose moliūgai plauko.
O didybė, o sunkumas!
Pjauti tokį malonumas!
Keptas, virtas, sutarkuotas,
Šaldytas ar marinuotas
Bus suvalgytas, tačiau
Kaip įnešti jį tuojau?
Kol šalna dar neatėjo
Ir luoba nesuminkštėjo.
Bandė kelti Amiliutė –
Net kalbos negali būti!
Trūkį gauti taip gali
Ir nugriūti pabaly.
Marcė čia padėt galėtų,
Jei bent kiek širdies turėtų.
Bet nuo mugės Obuolinių
Neregėjo ji kaimynės.
Susipykta dėl niekų –
Nusibosta juk kartu…
Pasistojus ant suoliuko,
Ieško vyno buteliuko.
Dėl moliūgo ateities
Ranką draugei ji išties.
Šaunuolė Amiliutė, nekantriai laukiu jos kūrybos, ačiū