Ūkininkai apie audros padarinius: labiausiai nukentėjo Žemaitija, dalis derliaus – po vandeniu

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas.

„Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju. Jeigu žiūrėtume į augalininkystės ūkius, jie dar nėra pabaigę javapjūtės, tai natūralu, kad laukuose likęs derlius buvo žalojamas“, – Eltai pirmadienį teigė G. Špakauskas.

Pasak jo, labiausiai nukentėjo kviečiai – dalis iki audros maistinės kokybės reikalavimus atitikusių grūdų gali likti tinkami tik pašarams. Taip pat išlaužytos ir išguldytos pupos. Be to, anot LŪS vadovo, dėl įmirkusių laukų sutriko žieminių rapsų sėja.

„Dabar pats metas, kada ūkininkai sėja. Tikrai keletą dienų, gal iki savaitės, jie neįvažiuos į laukus ir sėja vėluos. Gal bus atvejų, kai išvis nebeapsimokės sėti“, – aiškino jis.

G. Špakausko teigimu, papildomų nuostolių ūkininkams kelia ir po audros užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai. 

Anot jo, ypač sudėtinga situacija yra mažesniuose gyvulininkystės ūkiuose, neturinčiuose pakankamai galingų generatorių.

„Natūralu, kad nepavyko visų karvių pamelžti, tai tiesioginiai nuostoliai dideli. Yra ir augalininkystės ūkių, kurie džiovyklas buvo įjungę visą parą. Elektrai dingus darbai vėl stoja, atsiranda nuostolių, galima sugadinti ir pačius grūdus, jeigu džiovykla užkrauta ir karšta“, – sakė LŪS vadovas.

Anot jo, ne visi ūkiai yra apsirūpinę generatoriais, o didesniems ūkiams reikalinga galinga ir brangi įranga. Tikslų audros padarytų nuostolių mastą, pasak G. Špakausko, įvertinti dar per anksti – dalyje šalies elektros tiekimas vis dar neatkurtas, o ūkininkai tebeskaičiuoja praradimus.

„Įsivaizduokite, jeigu laukuose likę 10 proc. nenuimto derliaus yra visas ūkio pelnas, o dabar to derliaus galbūt nepavyks nuimti arba pavyks tik prastomis sąlygomis. Atrodo, nedaug tie 10 proc., bet tai gali būti visas likęs pelnas“, – akcentavo jis.

Galimybes sulaukti valstybės paramos dėl patirtų nuostolių LŪS vadovas vertina skeptiškai.

„Šiuo atveju nelabai tikimės kažko, nes, kiek žinome, dėl paskutinių energetinių krizių visi tie fondai jau maksimaliai išsemti. Nebent būtų atidarytas koks krizių rezervas ar panašiai. Manome, kad mažai tikėtina, jog kažkas čia bus“, – svarstė G. Špakauskas.

Grūdų augintojai: dalis derliaus liko po vandeniu

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas taip pat sako, kad sudėtingiausia padėtis šiuo metu yra Vakarų Lietuvoje. Pasak jo, dalis ūkininkų dar nėra baigę nuimti derliaus.

„Vakarų Lietuvoje skęstame po vandeniu. Ūkininkai juokauja, kad pajūris pasislinko 100 kilometrų į Lietuvos gilumą. Tai labai neraminantis signalas, nes nemaža dalis ūkininkų dar nėra iki galo nusiėmę derliaus“, – Eltai pirmadienį teigė A. Vanagas.

Jis aiškino, kad laukuose dar likę vasarinių miežių, kviečių, o kadangi gausių kritulių būta ir prieš savaitgalio audrą, įvažiuoti į laukus jau anksčiau buvo sudėtinga.

„Po šio savaitgalio įvažiavimas bus atitolinamas mažiausiai savaitei, su sąlyga, kad džiovins. Ir to likusio derliaus kokybė jau bus prastesnė“, – sakė asociacijos vadovas.

Anot jo, nerimą kelia ir žieminių rapsų sėja. Jau pasėtų rapsų dygimo sąlygos gali būti sudėtingos, o likusių plotų ūkininkai dėl įmirkusios žemės negali apsėti.

„Labai panaši situacija į praėjusius metus, kai Lietuva nepasėjo planuoto rapsų ploto ir turėjo jį keisti kitomis kultūromis. Panašu, kad viskas krypsta į tai“, – aiškino A. Vanagas.

Pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo, tiksliau įvertinti audros padarytą žalą bus galima vėliau, nes žalos registravimas dar tik prasidėjo.

„Kur tyvuliuoja vanduo ir pasėliai yra apsemti, ten tikriausiai viso derliaus nuimti nepavyks“, – nurodė LGAA vadovas.

A. Vanago teigimu, Lietuvoje įprastai apdraudžiamas maždaug trečdalis pasėlių plotų, o du trečdaliai lieka neapdrausti.

„Labai būtina drausti pasėlius nuo tokių negandų. Aišku, draudimas nekompensuoja viso pelno, bet gali kompensuoti bent dalį nuostolių, kad ūkis nepatirtų viso planuotų pajamų praradimo“, – pabrėžė jis.

Kokią dalį nuostolių draudikai kompensuos šį kartą, anot A. Vanago, priklausys nuo konkrečių sutarčių, draudimo sumų ir laukuose nustatyto žalos dydžio.

ELTA primena, kad per šeštadienį kilusią audrą virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros liko per 268 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.

Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 tūkst. 525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių. Vilniaus regione jie vyko 387 kartus.