Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eu rų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų.
„Mūsų patirtis rodo, jog per pandemiją viešojo maitinimo kultūra labai pasikeitė, todėl arbatpinigiai tapo ne įprastu dalyku, o kiekvieno asmeniniu pasirinkimu“, – sako mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ įkūrėjas ir valdybos narys Samas Cowley.
Restoranams ir kavinėms įrangą bei inovatyvius sprendimus tiekianti bendrovė kartu su tyrimų kompanija „Norstat“ rugsėjį atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, kokio dydžio arbatpinigius Lietuvos gyventojai dažniausiai palieka kavinėse ir restoranuose.
Populiariausias atsakymas, kurį pasirinko 29 proc. apklaustųjų, buvo nuo 2 iki 5 eurų, neatsižvelgiant į bendrą užsakymo sumą. 23 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų nurodė paliekantys 10 proc. nuo bendros užsakymo sumos. 9 proc. teigė, kad arbatpinigių suma priklauso nuo to, kiek grynųjų pinigų turima su savimi.
Dosnesnės moterys
Pasak S. Cowley, svarbu užtikrinti arbatpinigių prieinamumą, kuris didina aptarnaujančio personalo motyvaciją geriau atlikti savo darbą bei stiprina darbuotojų lojalumą.
„Arbatpinigių klausimas visada buvo aktualus – vieni laikosi visuotinai priimtų principų, kiti nutaria arbatpinigius įtraukti į bendrą sąskaitą, o treti įsitikinę, kad arbatpinigių mokėti išvis nereikėtų. Mūsų patirtis įvairiose šalyse rodo, kad šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje“, – sako S. Cowley.
Įdomu tai, kad moterys dažniau linkusios palikti nuo 2 iki 5 eurų arbatpinigių nei vyrai: tokią sumą teigė paliekančios 34 proc. moterų ir 24 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiosios dalies – 35 proc. – apklaustųjų, kurie linkę palikti 10 proc. nuo visos užsakymo sumos, mėnesinės pajamos siekia nuo 1251 iki 1500 eurų.
Arbatpinigius palieka tik tada, kai turi grynųjų
Tyrimo metu taip pat norėta išsiaiškinti, kas paskatintų kavinių ir restoranų lankytojus palikti papildomų pinigų aptarnaujančiam personalui. Didžioji dalis – net 45 proc. – apklaustųjų teigė, kad arbatpinigius palieka tik tada, jeigu su savimi turi pakankamai grynųjų pinigų.
Apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai taip pat pageidautų, jog arbatpinigiai būtų įtraukti į sąskaitą, kurią galima apmokėti kortele. Tokį atsakymą pasirinko 19 proc. respondent.
Nors kavinėse ir restoranuose šiandien populiarėja naujos technologijos, palengvinančios arbatpinigių palikimo procesą, specializuoti arbatpinigių politikos sprendimai, tokie kaip mobiliosios programėlės ar QR kodai, buvo renkamiesi gerokai rečiau. Įdomu tai, jog visų amžiaus grupių žmonės išreiškė pageidavimą palikti arbatpinigių tik tada, kai su savimi turi grynųjų pinigų.
„Kavinių ir restoranų savininkai turėtų suprasti, kad paįvairinus arbatpinigų politikos galimybes, darbuotojai gaus daugiau ir atitinkamai bus labiau motyvuoti geriau atlikti savo darbą, nes žinos, jog jų pastangos bus tinkamai įvertintos“, – teigia S. Cowley.
Grynieji pinigai yra laisvo žmogaus požymis.