Įsibėgėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi asmenys turi teisę laisvai prieiti prie vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti. Tuo pačiu žmonės privalo laikytis ir tam tikros įstatymais nustatytos tvarkos.
Teisės aktai aiškiai nustato žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų ar naudotojų pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.
Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Ne tik teisės, bet ir pareigos
Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: be atskiro savininko leidimo prie vandens telkinio negalima eiti per privatų kiemą ar sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.
Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.
Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti. Įstatyme nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.
Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba baudos. Šioje srityje valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
Nacionalinės žemės tarnybos informacija
jeigu prisileisi visokių,kur tik niokoti sugeba taip ir turėsi. Kaip prieiti prie upės jeigu visur žolė iki bambos nuo bažnyčios iki Dainuvos slėnio? Kai žmonės prie savo valdų susitvarko tai ir nenori,kad landžiotų,o paskui reikia rinkti paliktas šiukšles.. Šiandien sekmadienis einam į turgų ir matom kas darosi miesto centre,koks šiukšlynas apie buvusi buitinį prie Biržų duonos ant šaligatvio iš vazonų išverstos žemės perlipi ir eini toliau,o po minutės pasipila daugybė žmonių (ekskursija ) ir eina per žemes,šiukšles toliau. Va kur „tikras” kurortas pačiame centre. Vandalų niekas nesulaikys išlenda iš naktinių kavinių ir reikia išsilieti. Ar brangiai kainuoja kameros jei jos butų tai prisirinktų komunalinis pinigėlių užtektų ir valytojoms,bet ,kai valdininkai sėdi kabinetuose nieko nemato tai jiems vienodai.