Architektų rūmai gyventojams, įstaigoms parengė rekomendacijas, kaip įsirengti priedangas

Lietuvos architektų rūmai parengė rekomendacijas dėl priedangų – padidinto saugumo patalpų – įrengimo įvairios paskirties pastatuose ekstremalių situacijų, karo atvejams.  
 
Nemokamai viešai platinamame leidinyje pateiktas veiksmų planas, apie ką iš anksto turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos. Rekomendacijos skirtos visiems gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, įmonėms, bendruomenėms, savivaldybių ir valstybės įstaigoms.  
 
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas penktadienį spaudos konferencijos metu sakė, kad nors pernai metų pabaigoje paskelbtame reglamente numatyta, jog priedangos turės būti numatytos statant naujus ar renovuojant senus didesnius visuomeninius statinius ir aukštesnius daugiabučius, jos atsiras tik po penkerių ar septynerių metų. 

Tad Architektų rūmų iniciatyva skirta tam, jog gyventojai, valstybės institucijos ir verslas patarimais galėtų pasinaudoti jau dabar, patys įsirengdami priedangas.

„Mes padarėme tokį dokumentą, kurį gali perskaityti bet kas“, – sakė jis.
 
„Rekomendacijų tikslas – žmonėms parodyti, kaip pasirūpinti savo saugumu, o ne laukti, kol tai padarys valstybė“, – kalbėjo rekomendacijas ruošusios darbo grupės narys Tumas Mazūras. 
 
Pasak jo, Architektų rūmų nariai bus skatinami žmones konsultuoti, kaip pastatuose įsirengti priedangas. 
 
„Raginsime užvesti ant kelio, kaip pasidaryt priedangas ne naujuose namuose, o jau esančiuose pastatuose“, – teigė T. Mazūras. 
 
Darbo grupės vadovas tikisi, kad bus sukeltas „sniego gniūžtės“ efektas, kai priedangą įsirengus vienai namo bendrijai, pavyzdį iš jos paims ir kitos.  
 
„Rekomendacijos yra pirma kregždė, stengiamės apžvelgti visus įmanomus pastatų tipus, (…) pasižiūrėti, kur būtų galima įsirengti priedangas“, – sakė T. Mazūras. 
 
Anot jo, rengiant siūlymus, remtasi Ukrainos, Izraelio, Suomijos patirtimi. T. Mazūro teigimu, visų šių šalių skirtingos, kadangi jų saugos patalpos apsaugo nuo skirtingų grėsmių.

Siūlo apgalvoti išėjimus, kaupti atsargų

Kaip teigė T. Mazūras, pagrindinės rekomendacijos patalpoms yra tokios, kad patalpa turi būti nelabai didelė, ją turi supti tvirtos sienos, geriausiai – mūrinės arba betoninės. Jis pažymėjo, kad gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad priedangą nuo langų skirtų kuo daugiau sienų. 
 
Pasak jo, įsirengiantys priedangas, turėtų atkreipti dėmesį, kaip galima patekti ir ištrūkti iš priedangos, taip pat pasirūpinti nedidelėmis atsargomis, pasiruošti baldų, akumuliatorių. 

Architektų rūmų teigimu, pateikiama informacija leis iš anksto numatyti saugiausias erdves pastatuose ir jas paruošti tuo atveju, jei karo atveju kritinė Lietuvos infrastruktūra būtų atakuojama raketomis, dronais, apšaudomos artilerijos sistemomis.

Rekomendacijos parengtos skirtingo tipo pastatams. Leidinyje nagrinėjama, kaip priedangos turi būti įrengtos individualiame name, daugiabučiuose, administracinėse patalpose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose.

Pažymima, kad rekomendacijos naudingos ir kitų ekstremalių situacijų, tokių kaip didelės gamybinės avarijos, ekologinės katastrofos, atvejais.

Pateikiamos pagrindinės grėsmės, paaiškinama, kas sukelia sprogimus, kuro skiriasi granatų, artilerijos, dronų, raketų atakos poveikis.

Taip pat paaiškinama, kaip turi būti pasirenkama padidinto saugumo patalpos vieta, pateikiami siūlymai, kokie patalpų elementai, išplanavimas, įranga, sienų įrengimas, oro pratekėjimas būtini priedangai. 
 
Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektą.