Seimas ketvirtadienį vėl planuoja svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtą siūlymą gerokai švelninti baudžiamąją atsakomybę „čekiukų“ bylose.
Šį projektą ketinta svarstyti birželio 19 dieną, bet dėl neišlaikytų projekto registravimo terminų jis buvo išimtas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.
Dalis politikų ir pareigūnų teigia, kad jeigu ši TTK pataisa būtų priimta, strigtų visi tyrimai dėl tarybų narių atsakomybės „čekiukų“ bylose.
Pataisoms nepritarė ir Generalinė prokuratūra, ji kreipėsi į Seimą prašydama grąžinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą patobulinti.
Opozicijos atstovai ir demokratė Agnė Širinskienė siekė, kad būtų gautas projekto poveikio vertinimas, tačiau valdantieji tam pasipriešino, dėl galimų procedūrinių pažeidimų kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ši skundo dar nesvarstė.
Pagal projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.
Specialiųjų tyrimų tarnyba įspėjo politikus, jog „siūlomi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai“.
„Be to, atsakomybę lengvinančios ir sankcijas švelninančios projekto nuostatos galiotų atgal, o tai galėtų paveikti ne tik šiuo metu atliekamus ikiteisminius tyrimus, teisme nagrinėjamas bylas, bet ir priimtus ir jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, jei jie nebaigti vykdyti“, – nurodė tarnyba.
Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.
Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.
Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.
Kaip rašė BNS, šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.
Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vadinamosiose „čekiukų“ bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.
Įteisins vagimą??? Sukčiai bus nebaudžiami?Nuostabu!