• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 20 rugpjūčio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

SEB analitikai: gyventojai finansinei depresijai nepasidavė

ELTA
2012-03-16
Lietuvos ir užsienio naujienos
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

„Snoro” griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje, teigia SEB banko analitikai.

Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras” pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

„Snoro” griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje, teigia SEB banko analitikai.

Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras” pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, „Snoro” bankui nutraukus veiklą, labai pasikeitė gyventojų finansinio turto statistika, tačiau tikroji gyventojų finansinė padėtis ir elgsena kito nedaug.

„Jei į skaičiavimus neįtrauktume „Snoro” banko indėlių ir Indėlių draudimo fondo išmokų, gyventojai į finansų institucijas padėjo daugiau indėlių, negu iš jų pasiėmė, paskolų portfelis lėtai, bet mažėjo, o uždelstų įmokų finansų institucijoms ir kitoms paskolas teikiančioms įmonėms sumos augimas metų pabaigoje toliau lėtėjo”, – sako J. Varanauskienė.

Metų pabaiga buvo kitokia negu pastaruosius porą metų: gyventojų finansinio turto, statistikos duomenimis, sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad po „Snoro” banko griūties 628 mln. litų sumažėjo gyventojų indėlių.

„Gyventojų, kurių indėliai viršijo draudžiamą sumą, santaupų dalis pražuvo, kiti indėlininkai ryžosi pinigus iš bankų pasinešti namo, treti iš santaupų padengė paskolas ar jų dalį. Tačiau atmetus „Snoro” griūties įtaką apytiksliai apskaičiuota, kad gyventojai paskutinį ketvirtį į indėlių sąskaitas padėjo maždaug 400 mln. litų daugiau negu iš jų pasiėmė, vadinasi, dėl „Snoro” įvykių gyventojai neprarado pasitikėjimo bankais ir noro taupyti”, – apibendrina J. Varanauskienė.

Indėlininkų panikos pavyko išvengti, tačiau gyventojai tapo atsargesni. Kai kurie, išgąsdinti tokių įvykių, labiau susirūpino savo santaupų saugumu – skirstė anksčiau viename banke laikytas santaupas į kelis bankus, pirko Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau sudarė ilgesnio laikotarpio indėlių sutarčių.

„Analizuojant finansų institucijų duomenis matyti, kad padaugėjo indėlių kredito unijose (jų palūkanų normos dažnai didesnės negu bankų). Tačiau didesnes palūkanas už indėlius mokančiuose bankuose gyventojų indėlių sumažėjo, o didžiuosiuose bankuose, kurie moka mažesnes palūkanas, padaugėjo. Vadinasi, gyventojai buvo linkę nebeieškoti vien didesnių palūkanų, bet labiau skirstyti santaupas į kelias institucijas”, – teigia šeimos finansų ekspertė.

Nors paskutinį metų ketvirtį situacija finansų rinkose kiek pagerėjo, praėjusieji metai nebuvo sėkmingi gyventojams, investavusiems į akcijų rinkas per investicinius fondus, pensijų fondus pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko išmokų iš bankų platinamų investicinių fondų paskutinį metų ketvirtį buvo 41 mln. litų daugiau negu įmokų į juos, o tie, kuriems baigė galioti anksčiau sudarytos gyvybės draudimo sutartys, dažniau jų termino nebepratęsė. Matyti, kad gyventojai linkę ilgiau pasvarstyti, kur ir kada vėl investuoti savo santaupas.

Statistikos duomenys rodo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį gyventojų paskolų finansų institucijose sumažėjo beveik 5 proc. (1,37 mlrd. litų). Tačiau neįskaičiuojant „Snoro” paskolų matyti, kad gyventojų paskolų portfelis mažėjo beveik tris kartus lėčiau – tik 1,7 proc. Taigi trečią ketvirtį vos pradėjęs didėti gyventojų paskolų portfelis liovėsi augti. Pagrindinės būsto paskolų portfelio nedidėjimo priežastys – sumažėjęs gyventojų noras skolintis būstui, didesnės pradinės įmokos reikalavimai.

Vartojimo paskolų situacija kiek kitokia – šių paskolų portfelis bankuose nuolat mažėja. Tačiau analizuojant vartojimo paskolas teikiančių įmonių (ne bankų) statistiką matyti, kad gyventojai iš šių įmonių skolinasi vis daugiau.

„Bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos šiemet yra vidutiniškai 2,5 proc. punkto mažesnės negu pernai, bet tai nenulėmė didesnio gyventojų noro skolintis iš bankų. Tuo tarpu kitų paskolas teikiančių įmonių palūkanų normos yra gerokai didesnės negu bankų, tačiau skolinimosi iš šių įmonių tempas vis didėja. Galima daryti prielaidą, kad šių įmonių klientai apie palūkanų skirtumą nežino arba jo nepaiso, nes neturi galimybės arba nenori skolintis iš banko”, – sako J. Varanauskienė.

Ir toliau nemažėja vėluojamų grąžinti paskolų, bet situacija taip sparčiai nebeblogėja. Asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt” duomenimis, uždelstų įmokų per paskutinį ketvirtį padaugėjo 3 proc. (79 mln. litų), kai tuo tarpu ankstesnį ketvirtį jų padaugėjo 10 proc. (216 mln. litų). Metų pabaigoje 102 tūkst. gyventojų bankams buvo skolingi 2,23 mlrd. litų, o 43 tūkst. gyventojų vėlavo grąžinti 170 mln. litų kitoms paskolas teikiančioms įmonėms. Nors per paskutinį ketvirtį buvo padengta uždelstų įmokų (bankams – 162 mln. litų, paskolų bendrovėms – 9 mln. litų), jų daugėjo sparčiau, todėl vis dar didėjo ir bendras uždelstų įmokų portfelis.

„Gyventojų galimybė laiku mokėti paskolų įmokas pablogėja, jei padidėja paskolų palūkanos arba sumažėja pajamų, padaugėja kitų išlaidų. Palūkanos už anksčiau paimtas paskolas šiuo metu yra mažesnės negu prieš metus ar dvejus, jų didėjimo nelaukiama. Situacija darbo rinkoje taip pat stabilizavosi – nedarbas nebeauga ir net šiek tiek mažėja, darbo užmokestis nebemažėja, o bendras kainų lygis auga gana lėtai. Jei tokia situacija laikysis ir toliau, uždelstų skolų turėtų pradėti mažėti”, – prognozuoja SEB banko ekspertė.

Nors metų pabaigoje įvykiai finansų pasaulyje nedžiugino, galima teigti, kad finansinė depresija gyventojų neapėmė. Statistikos departamento atliktas vartotojų nuomonių tyrimas rodo, kad vartotojų nuotaikos sausį ir vasarį buvo geresnės negu gruodį. Didžiausia dalis respondentų (56 proc.) mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų finansinė padėtis nepasikeis, vadinasi, ir nepablogės. Todėl tikėtina, kad šiemet gyventojai labiau negu skolintis bus linkę taupyti pinigus ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti ar saugoti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau pelningas, tačiau ir mažiau rizikingas priemones.

Kitas įrašas

"Anykštos" prenumeratos akcija 2026 metams

O. bin Ladenas įsakė "Al Qaedai" nužudyti B. Obamą ir JAV kariuomenės vadą

Panašūs straipsniai

Vyriausybės plano Seimo sesijai prioritetai – gynyba, biudžetas, didesnės išmokos

2025-08-20
0

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Seimo rudens sesijai siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą, jame – apie 120 iniciatyvų, numatančių stiprinti visuomenės...

Nekilnojamojo turto rinkai toliau klestint, auga ir būsto įperkamumas

2025-08-20
1

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Klestėjimas būsto rinkoje tęsiasi – butų...

2026-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Vienoje

2025-08-20
1

70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas 2026-ųjų gegužės 12–16 dienomis bus rengiamas Austrijos sostinėje Vienoje, trečiadienį pranešė austrų visuomeninis transliuotojas ORF.

Viena, kuri...

Atnaujinus išdavimo tvarką, vaistus ir kompensuojamas priemones bus galima įsigyti anksčiau, dalimis

2025-08-20
5

Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujintus receptų rašymo ir vaistų išdavimo tvarką, juos bus galima įsigyti anksčiau ar dalimis.

Tai reiškia, kad tęsiant...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Anykščių socialinės globos namuose surengta edukacija
„Jaros prekyba” didins savo žinomumą ir įvaizdį
Anykščių PSPC užsisakė dokumentų naikinimo paslaugą
Rajono politikai žavisi gėlėmis
Anykščių KKSC ruošiasi kapitaliniam remontui
ŠV. MIŠIOS INKŪNŲ BAŽNYČIOJE

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Rugpjūčio 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 17 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpūčio 16 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 15 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 15 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Vyriausybės plano Seimo sesijai prioritetai – gynyba, biudžetas, didesnės išmokos
Nekilnojamojo turto rinkai toliau klestint, auga ir būsto įperkamumas
2026-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Vienoje
Atnaujinus išdavimo tvarką, vaistus ir kompensuojamas priemones bus galima įsigyti anksčiau, dalimis
Brangsta nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, tačiau pinga tarptautiniai
Patvirtinta beveik 1400 naujų Kultūros paso veiklų – moksleiviams atsivers dar platesnės kultūrinės patirtys

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kokio dydžio pensija, Jūsų nuomone, yra „ori“

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

PIANISTAI_800x800

PIANISTAI_800x800

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In