Rašytojas R. P. Vanagas: lietuviai ir žydai yra vieno grumsto vaikai

Minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, Anykščių kultūros įstaigos siūlo atminti ne tik tuos, kurie gelbėjo, bet ir tuos, kurie buvo išgelbėti. Anykščiuose gyveno ne vienas žydų tautybės rašytojas ir poetas – jų atmintį savo naujoje knygoje įamžino rašytojas Rimantas P. Vanagas. Kurklių miestelio medinės sinagogos istoriją, čia veikusias žydų politines organizacijas plačiau aprašė kraštotyrininkė Angelė Dūdienė knygoje „(Ne)pamiršti“. Kovo 15 dieną kviečiame į šių leidinių pristatymą, unikalaus dokumentinio video peržiūrą ir diskusiją su profesorium Egidijum Aleksandravičium. 

Žydų gelbėtojų diena

Kovo 15 dieną jau antrą kartą bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Pasirinkta kovo 15-oji prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuriai 1966 m. kovo 15 d. buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.

Gruodžio mėnesį į Anykščius atvykusi premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė susitikime su kultūros darbuotojais kalbėjo, kad reikia skirti daugiau dėmesio bei garsinti tuos, kurie, nepabūgę gręsiančio pavojaus, buvo ne tik žydų gelbėtojai, bet ir savo Tautos dorovės žiedas bei dvasios didikai, pasipriešinę tiems, kurie žudė.  

Anykščių menų centras kartu su partneriais, Anykščių r. sav. L. ir S. Didžiulių viešąja biblioteka bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniu muziejumi, kviečia į renginį, šių šviesių žmonių atminimo įamžinimui. 

Žydų kūrėjų iš Anykščių paieškos 

2023 metų pabaigoje Anykščių menų centras išleido du leidinius: kraštotyrininkės Angelės Dūdienės  „(Ne)pamiršti“ ir rašytojo Rimanto Povilo Vanago „Iš vieno grumsto“. A. Dūdienė rašo apie Kurklių miestelio medinę sinagogą, žydų politines organizacijas ir jų veiklą. Leidinyje pateikiamos A. Dūdienės ir jai talkinusių moksleivių užrašytos žydų gyvenimo istorijos iš tarpukario laikų bei pasakojimai apie tragiškus Holokausto įvykius. 

Rašytojas R. P. Vanagas plačiau pristato keturių Anykščiuose gyvenusių žydų literatų gyvenimus ir jų kūrybą. „Iš Anykščių krašto kilę daug rašytojų, tačiau žmonės žino gal kokius 3-4. Rengiant antologiją „Anykščių glėbyje“ suskaičiavome 33 Anykščių krašto rašytojus“, – pasakoja rašytojas.

Vanagas kelis dešimtmečius skyrė čia gyvenusių žydų rašytojų ir poetų paieškoms. Jų atminties įprasminimas, rašytojo manymu, yra svarbus ir reikalingas, kad galiausiai kelių šimtmečių trukmės kaimynystė išliktų ateities kartoms. R. P. Vanago tyrimai sugulė jau į penktą, žydų tematikai skirtą jo parengtą knygą.  

„Tyrinėjant anykštėnus rašytojus vieną dieną supratau, kad keistoka, jog kelis šimtus metų žydai gyvena Anykščiuose, bet tarp raštininkų, literatų, rašytojų nėra nei vieno žydo. Apsišvietę žydai buvo geriau nei lietuviai. Jie informacine prasme ir ryšiais su pasauliu, mokytesni buvo labiau nei lietuviai, tai kaip ten su tuo žydu rašymu? Taip po trupučiuką mano galvoje įsitvirtino šita užduotis – atrasti rašiusius žydus iš Anykščių krašto“, – pasakoja Anykščių krašto žmonių istorijų metraštininkas.

Anykščiai – rašytojų kraštas

2022 m. žurnalistui, rašytojui, vertėjui R. P. Vanagui buvo skirta Leonido Donskio premija, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojo anykštėną už Holokausto tematiką kūryboje. Vanagas daugelį metų sistemingai dirba ties Anykščių krašto žmonių istorijomis. Jis sako, kad medžiagą knygai „Iš vieno grumsto“ rinko kelis dešimtmečius. Per tą laiką kai kurie jam medžiagą tyrimams rinkti padėję žydai iškeliavo anapus. 

„Mano pozicija tokia – gal metas nustoti raudoti ir ieškoti kaltų? Tie kaltinimai ir ieškojimai, kas kaltesnis – kodėl žydai vežė, kodėl lietuviai šaudė? – neveda į niekur, čia yra politiniai išvedžiojimai. Spekuliacijos – mano giliu įsitikinimu. Viskas yra žmogiškiau ir suprantamiau. Holokausto tema man atrodo jau išsakyta, gali dabar tik skirtis detalės, vardai.  Man atrodo, jau atėjo metas priimti vieno mano knygos herojaus Cecilo Helmano pasiūlymą – atgaivinti žydų gyvenimų atmintį. Ne vien holokaustas buvo Lietuvos žydų istorijoj. Jeigu mes bendravom, buvom, vaizdžiai sakant, vienam grumste 600 metų, tai mes negalim visko suvesti į paskutinę dieną. Taigi tie žmonės buvo rašytojai, mokslininkai – svarbu tampa atkasti jų gyvenimų faktus, įvykius, pasiekimus, prikelti jų atmintį iš užmaršties. Manau, čia yra dar labai daug neišplėštų dirvonų. Juk ieškojau tik lietuviškai rašiusių žydų, gyvenusių kituose kraštuose. Tikėtina, kad buvo nemažai tokių, kurie rašė jidiš, hebrajų ar kitomis kalbomis. Atrasti juos ir jų kūrybą, manau, būtų labai įdomu. Ieškojimas tų įdomių žmonių likimų, jų darbų – tai yra pats tikrasis žydų pagerbimas, jų atminties išsaugojimas, mūsų bendros istorijos įprasminimas. Atminkime žydų darbus, jų kūrybą, jų šeimas.  Mes dabar galime „gelbėti“ žydus atmindami juos. Tik taip mes geriau pažinsime su mumis kartu gyvenusius krašto žmones“, – sako Anykščių krašto tyrinėtojas, rašytojas Rimantas P. Vanagas. 

Gausus bibliotekos archyvas

Anykščių L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje yra virš dešimties knygų, kuriose rašoma apie Anykščių krašto žydus. 2008 m. parengtas kraštotyros darbas „Anykščių žydai“. Taip pat skyriuje saugoma 2018 m. prof. Osvaldo Janonio surinkta ir parengta medžiaga „733 Anykštėnai žydai – Holokausto aukos“. Profesorius informaciją apie Anykščių žydus parengė pagal Šoa aukų duomenų centrinę bazę.  

Bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė sako, kad kraštotyros skyriuje dirbančių specialistų tikslas pastebėti tuos, kurie gelbėjo žydus ir iškelti iš užmaršties tuos, kurie gyveno Anykščiuose. „Mane labai džiugina, kad šios dienos minėjimui susivienijo trys miesto įstaigos. Iš didesnių miestų atsikeliantys naujakuriai vis pabrėžia jaučiamą mūsų krašto žmonių bendruomeniškumą. Manau, šiuo renginiu dar kartą parodysime, kad esame bendruomenė. Džiaugiuosi, kad renginys vyks bibliotekos patalpose. Biblioteka visuomet išliks provincijos miestų centru, čia telkiasi vietiniai intelektualai. Žydų gelbėtojų dienos minėjimui pradžią davė bibliotekininkė Ona Šimaitė, jos garbei sugalvota ši diena. Tad, manau, tikrai labai simboliška, kad šią dieną minėsime bibliotekoje. Bibliotekoje turime penkias rašytojo Vanago knygas apie vietos žydų likimus. Pastarojo meto rašytojo Vanago tyrimų objektas – rašę krašto žydai – manau, yra labai unikalus. Anykščiai vadinami rašytojų kraštu, tad tikrai turime žinoti ir pažinti visus čia gyvenusius rašytojus ir poetus“, – sako bibliotekos direktorė J. Bugailiškienė.

Kalbėti meno kalba

Po Anykščių menų centro vėliava glaudžiasi net kelios įstaigos: Angelų muziejus, Sakralinio meno centras, bažnyčios apžvalgos aikštelė, koplyčia ir Kurklių sinagoga. Pasak menų centro direktoriaus Tomo Tuskenio, ne vienerius metus anykštėnai stengiasi įprasminti žydų atmintį. 

Anykščių menų centras prieš ketverius metus minėjo Anykščių žydo, menininko Rudolfo Baraniko 100-ąsias metines. Buvo pristatyta jo darbų paroda, išleistas katalogas „Nakties žiemos dangaus elegijos“. „Stiprus įrašas miesto istorijos knygoje bus apie Kurklių sinagogą – jau dabar tai yra išsaugotas architektūrinis paveldas. Kurklių miestelyje gyveno vienas iš garsiausių žydų – Mešė Davidas Osinskis (1885-1952). Dar prieš karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas pasivadino Montague Maurice Burtou ir įkūrė iki šių dienų klestintį parduotuvių tinklą „Burton“. 1929 m. jam jau priklausė 400 parduotuvių, o Antrojo pasaulinio karo metais „Burton“ kompanija pagal valstybinį užsakymą ketverius metus siuvo uniformas ketvirtadaliui D. Britanijos kariuomenės. 1931 m. už nuopelnus industrinių ryšių srityje jam buvo suteiktas riterio titulas“, – pasakoja T. Tuskenis. 

Anykščių menų centro vadovas įsitikinęs, kad laikas atrasti savo kraštiečius, jų gyvenimus, pamatyti jų darbus. „Parodos, atminimo lentelės, skulptūros, knygos – tai įvairios meno formos, kurios mums leidžia įprasminti šalia mūsų gyvenusių atmintį. Kviečiu kalbėti gražiausia kalba – meno kalba“, – sako T. Tuskenis. 

Kviečiame  kovo 15 d. 16 val. į Anykščių r. sav. L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salę (Vyskupo skv. 1, Anykščiai). Apie išgelbėtus žydus, apie jų atmintį, apie žydų gelbėtojus bei šiandieninę situaciją kalbėsime renginyje kartu su istoriku, habilituotu humanitarinių mokslų daktaru, profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi bei naujų knygų autoriais.