Ministerija aiškinsis, kodėl dalis gyventojų negavo įspėjamųjų pranešimų į telefonus

Daliai gyventojų negavus įspėjamųjų pranešimų į mobiliuosius telefonus, Vidaus reikalų ministerija aiškinsis, kodėl taip atsitiko.

Pirmadienį vykstant civilinės saugos pratyboms Astravo atominės elektrinės (AE) nelaimės atveju, 10 val. buvo tikrinamos ir gyventojų perspėjimo sistemos – sirenos, gyventojai turėjo gauti trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tačiau viešojoje erdvėje pasigirdo nusiskundimų, kad ne visi gyventojai juos gavo.

„Mes tikrai aiškinsimės, ar tai susiję su tam tikrais operatoriaus, ar tam tikrais nesklandumais. Noriu pažymėti, kad pratybų tikslas ir yra patikrinti, dėl kokių problemų kažkas neveikia ir imtis nedelsiant tai spręsti“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji įvardijo, kad pranešimų negavo „vieno operatoriaus klientai“.

„Aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar su kitomis priežastimis“, – teigė ministrė.

„Bus išsiaiškinta, kurioje vietoje buvo nesklandumas ir tas nesklandumas bus ištaisytas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Kalbėdamas apie tai, kad dalis gyventojų negirdėjo įspėjamųjų sirenų, S. Greičius teigė, kad jų tinklą ketinama plėsti.

„Sirenų turime tiek, kiek turime. Neatrodome blogai pagal sirenų vidurkius. Tinklas yra plečiamas. Tai, kad daugiau žmonių girdėjo, rodo, kad šiuo montuojama 200 papildomų sirenų ir dar bus plečiamas tinklas“, – sakė PAGD vadas.

Pratybų akcentas – evakuacija traukiniu

A. Bilotaitė pasakojo, kad pirmadienį iki vakaro vykstančių pratybų pagrindinis akcentas – evakavimo darbai.

„Manau, kad tai labai aktualu, nes šiandien labai svarbu pasirengti ne tik galimai Astravo AE nelaimei, bet kartu būti pasiruošus, jeigu reikėtų turėti evakavimo darbus“, – pasakojo ministrė

Jos teigimu, nelaimės Astravo AE atveju pratybų planą sudaro aštuoni komponentai, pirmadienį išbandytas vienas jų. Pasak A. Bilotaitės, reaguojant į geopolitines aktualijas, į pratybas įtrauktas ir hibridinis elementas.

„Mes turime pratybų planą, bet atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti kažkokių tai incidentų, šių pratybų metu taip ir atsitinka, įvyksta tam tikra ataka prieš tam tikras institucijas ir mes negalime naudoti autobusų, todėl yra priimtas sprendimas panaudoti evakavimą traukiniu“, – apie pratybas pasakojo ministrė. 

„Tai pirmą kartą vykstantis procesas, kai mes pratyboms panaudojame traukinius. Žiūrėsime, kaip tai veikia“, – pridūrė ji.

Per 700 dalyvių

Šiose pratybose dalyvauja apie 700 žmonių – institucijų atstovai ir statistai. Ministrės teigimu, šiemet numatyta iš viso surengti 16 civilinės saugos pratybų, o per artėjančius trejus metus – 57.

„Jos neskirtos tam, kad parodytų gražų vaizdą, kaip viskas veikia. Jos yra skirtos tam, kad įsivertintumėme, ar viskas suveikė, ar nėra kažkokių tai spragų. Jeigu jos yra, nedelsiant imtis sprendimų tuos klausimus spręsti“, – sakė A. Bilotaitė.

Po kelių savaičių pratybos bus įvertintos ir, pastebėjus nesklandumus, bus teikiamos rekomendacijos atitinkamoms institucijoms, sako ministrė.

Valstybės lygio civilinės saugos pratybų metu tikrinama, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, kaip vyktų gyventojų iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos evakavimas ir. Taip pat tikrinama, kaip atsakingos institucijos ir tarnybos reaguotų į tuo pačiu metu galimai vyksiančią hibridinę ataką – išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas.