Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų. 

Pritarus gairėms, ministerija iki spalio 9 dienos turės parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.

Gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama. 

Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus.

Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.