Troškūnų seniūnijos seniūnas Rimantas Sereičikas tik iš „Anykštos“ sužinojo, kad yra parengtas Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektas.
Šiais metais jau ne kartą rajoną palietė gamtos stichijos: pavasario snygis, stiprus vėjas, lietus, padariusios žalos tiek gamtai, tiek gyventojams.
Klausiame: ar jums praūžusios stichijos padarė žalos? Ar bijote audrų? Kaip nuo jų saugotės? Ar netrūksta pranešimų apie artėjančias stichijas?
Rimantas SEREIČIKAS, Troškūnų seniūnijos seniūnas:
„Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus apie paskutinę audrą perspėjimo nebuvo. Paskutinės audros metu buvo nuvirtęs vienas kitas medis, buvo, kad kam apgadino stogą. Bet palyginti nuostoliai nedideli.
Prieš mėnesį praūžusio viesulo metu labai nukentėjo Surdegio miestelis, ypač bažnyčia: šventoriuje buvo išvartyti šimtamečiai medžiai. Visur kitur apie didesnius nuostolius nesigirdėjo.
Kažkokių specialių priemonių ar veiksmų, bent aš asmeniškai, nesiimu. Tik žinoma, galvoji, kur statai automobilį, – kad nebūtų arti medžių. Kai pamačiau, kokius medžius Surdegyje išvartė, pagalvojau, kad visokie automobilių dengimai yra beprasmiai – uždangalus vėjas tiesiog nuplėštų. Užtenka pamatyti, kokius nuostolius padaro uraganai šiltuosiuose kraštuose…
Visuomet vasarą buvo tų audrų, stichijų. Visuomenė per daug jautriai į jas reaguoja. Tai juk įprastas dalykas, gamta gyvena savo ritmu ir neišvengiamai tai vyko, vyksta ir vyks. Tik gal kiek dažniau, kai vyksta klimato atšilimas.
Reikia ir ruoštis tam. Kaip kad pas mus kaime – žiemą daugiau pasninga, žmonės pradeda skambinti, kad negali išvažiuoti, mašina žema. Tačiau jei gyveni kaime, reikia galvoti. Tai ne miestas, kuriame gatvės valomos nuolatos. Reikia pagalvoti apie tinkamą automobilį. Kuo žmogus civilizuočiau gyvena, tuo labiau išlempa, ir kiekviena didesnė gamtos stichija kelia didelius rūpesčius ir baimes, bet to neturėtų būti. Gyvename gamtoje, nuo kurios priklausome.“
nieko nuostabaus cia nera tiesiog zmogus sedi ne savo kedej ,juk nesugebejo vadovauti turismo centrui ,o cia juk seniunija
Kas čia toks?
Seniūne, jeigu jau dirbi savivaldybės administracijos seniūnijos vadovu kaimiškoje vietovėje, tai ir pats galvok ir su rajono administracija tarkis, bei iš anksto rūpinkis ir planuok pačiam priskirtus kordinavimo ir valdymo darbus taip, kad kaime gyvenanties žmonėms nereikėtų spėlioti kada mieste gyvenantis seniūnas susirūpis seniūnijos kelių priežiūra, medžių, augančių viešose vietose tinkama priežiūra, miestelio apšvietimu, kapinių tvarkymo darbų organizavimu.
Ir nereikėtų valstybės tarnautojui painioti privačių žmonių galimybių ir teisės į viešasias paslaugas su savo nenoru vykdyti priskirtų tarnybinių fukcijų.
Policija per jautriai reaguoja i skambučius kad Troškunuose pylna vagių ir netik. Rimantai Serėičikai jūk jūs Seniūnas ten Troškunuose kaip ir Eugėnijus Pajarskas Anykščiuos kodėl nėr tvarkos.
Nei is sereiciko jokios naudos nera ,abu visiskai netinkami uzimamoms pareigoms
Tiksliai pasakyta nei jam rūpi Troškūnų seniunieciai nei seniūnijoje gyvenantys garbaus amžiaus žmonės žinoma kaip dirbo Anykščių TVIC ir kaip užsidirbo visureigį BMV lenda į ekraną ir spauda su nekaltų snukeliu mat artėja rinkimai jam darbo vieta tai kirmėlių fermoje o ne su žmonėmis nes moralė labai žemame lygyje įdomu su kelintą dabar trinasi -bjauru
gyvename kaimiškose vietovėse priklausomi nuo rajono savivaldybės ir jos valdininkų malonės, o turėtume gyventi su savivaldybės ir seniūnijos atliktų paslaugų rezultatu taip, kad neturėtume papildomų rūpesčių vien dėl to, kad koks nors seniūnas nesiima veiksmų, kurie jam priklauso pagal darbo pareigas.
Ką tuom norėjai pasakyti, nėra jokio konkretumo, tik pyrščiojimai ir trydeliojimai
Tik apie save taip vaizdingai gali rašyti tie, kas darbo vietoje ne dirba, o bezda. Tačiau gavę pastabą trypčioja ir daug šneka, susireikšmindami kokie jie svarbūs vietos valdininkai, bet dėl visų jų nesprendžiamų problemų kalti patys gyventojai arba vyriausybė…
Toks tai paviduriavimas įprastas prie rajono seniūnijų ir savivaldybės klierkų.