Prognozuojamas degalų kainų šuolis: labiausiai jį pajus dyzelinių automobilių vairuotojai

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l.

Nuo kitų metų pradžios didės degalams taikomi akcizai,  įsigalios anglies dvideginio  kintama akcizo dedamoji, bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose. LIEPA analitikai atliko analizę, kuria buvo siekiama įvertinti nuo 2025 m. įsigaliosiančių teisės aktų įtaką mažmeninėms degalų kainoms.

Prognozuojama, kad 2025 m. šalies degalinėse benzino kaina vidutiniškai gali išaugti 8 ct./l. Kitąmet benzinui bus taikomas tokio pat dydžio akcizas kaip ir 2024 m. (466 eurų už 1 000 litrų), tačiau kainą didins anglies dvideginio dedamoji akcize (47 eurai už 1000 litrų), taip pat bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o tai lems kainos padėjimą vartotojams 2-3 centais už litrą.

Dar labiau išaugtų populiariausių degalų – dyzelino kaina, kuriai prognozuojamas vidutinis 16 ct./l. augimas. Dyzelino brangimui didžiausios įtakos turės akcizo didinimas – (nuo 410 iki 466 eurų už 1000 litrų), bus pradėta taikyti  kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji (53,6 euro už 1000 litrų), didės ir atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o dėl to degalų kaina padidės dar keliais centais už litrą.

„Degalų tiekėjai supranta ir palaiko valstybės tikslus –  mažinti transporto taršą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Tačiau turime suprasti, kad degalai yra jautri prekė, turinti didelę įtaką bendram kainų lygiui. Todėl siekiant išvengti kainų šoko, svarbu laikyti nuoseklios ir pamatuotos mokesčių politikos, diskutuojant su rinkos dalyviais ir visuomenės grupėmis, ieškoti optimalių sprendimų“, – teigė LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Rizika – infliacijos šuolis

Pasak LIEPA vadovės,  degalai šalies gyventojų išlaidose sudaro sąlyginai didelę dalį. Be to, brangstant degalams gamintojai ir prekybininkai priversti didinti ir kitų prekių ir paslaugų kainas. Taigi, staigus degalų kainų šokas gali paspartinti infliaciją, kurią vėliau bus sunku suvaldyti. Brangesni degalai didins produkcijos savikainą, o tai neigiamai paveiks vietinio verslo konkurencingumą.

Pasak K. Čeredničenkaitės, svarbu įvertinti, kad padidinus mokesčius degalams, valstybė gali sulaukti priešingo rezultato – biudžeto pajamų bus surinkta mažiau, nes verslas ir vartotojai ieškos galimybių įsigyti degalų pigiau kaimyninėse valstybėse.

„Įvedinėjant naujus mokesčius ar didinant esamus, labai svarbu savo mokestinę politiką koordinuoti su gretimų šalių mokestinėmis politikomis. Nes juk iš esmės mes visi einam link dekarbonizuoto transporto: ne vien Lietuva, bet ir Lenkija, Latvija bei kitos ES šalys“, – pabrėžė LIEPA vadovė.

Investuoja į žaliąją energetiką

Aplinkosauginiai reikalavimai ir mokesčiai didinami siekiant ES Žaliojo kurso tikslų, tačiau, anot LIEPA prezidentės K. Čeredničenkaitės, žalioji transformacija transporto sektoriuje turėtų būti skatinama ir kuriant paskatas verslui pačiam mažinti iškastinio kuro vartojimą ir naudoti daugiau žaliosios energijos.

Jau dabar degalų tiekėjai savo lėšomis investuoja į atsinaujinančios energijos plėtrą, pavyzdžiui, degalinėse įrengiamos viešos elektromobilių įkrovimo prieigos. Degalinių tinklai taip pat investuotų į biometano užpylimo infrastruktūrą.

„Skatinti žaliąją transformaciją vien mokestinėmis priemonėmis nėra toliaregiška, kartu reikia kurti palankią aplinką verslui pačiam investuoti į žaliąją energetiką, taip pat naikinti biurokratinius barjerus, su kuriais verslas susiduria, pavyzdžiui, investuodamas į elektromobilių ar biometano infrastruktūrą“, – pabrėžė LIEPA prezidentė.