Pirmasis šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, išleisto „Vakarų ekspreso” ir kitų regionių dienraščių puslapis – šios kadencijos valdžios svajonė. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamento Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs „vienu iš trijų” ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai,
Valdžios smaugiama spauda neketina pasiduoti
Beveik visi kalbinti laikraščių leidėjai ir redaktoriai sutiko, kad laisvas žodis šiuo metu išgyvena sunkiausias dienas nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Žurnalistams sunkiausia susitaikyti su tuo, kad laikraščius į kampą įvarė ta pati valdžia, kuri viešai deklaruoja paramą žiniasklaidai ir kartu ją smaugia įvairiais papildomais mokesčiais bei prievolėmis.
„Kerštas laisvai spaudai”
Vladas VERTELIS, dienraščio „Šiaulių kraštas” vyriausiasis redaktorius
Spauda gyvena labai įtemptus metus, nuolat ieškodama įvairių taupymo būdų, darbuotojų etatų ir paties laikraščio apimties mažinimo variantų. Tautai išvykstant, mažėja ir mūsų auditorija. Nepaisant to, esame geras laikraštis ir bankrutuoti nesirengiame. Nors ir kaip to norėtų valdžia, kuri jau ketverius metus vykdo keršto akciją. Kitaip politikų poelgių, kaip kerštu laisvam žodžiui, kritikuojančiam jų nelogiškus, o kartais ir beprotiškus žingsnius, nepavadinčiau. Visų tų mokesčių reformų tikslas buvo sunaikinti nepriklausomą spaudą. Tik man keista, kodėl yra remiama interneto, o žlugdoma tradicinė žiniasklaida? Gal taip norima mus tarpusavy supjudyti. Mes taip pat prisijungiame prie regioninių dienraščių protesto akcijos.
„Valstybė žudo spaudą”
Saulius POCIUS, dienraščio „Klaipėda” vyriausiasis redaktorius
Valstybė spaudą dabar paprasčiausiai žudo. Priėmus naująjį Civilinį kodeksą įvyko esminis perversmas žiniasklaidoje. Iki tol turėjome normalų Visuomenės informavimo įstatymą, kurio visi laikėsi. Dabar pastudijavus galiojantį Civilinį kodeksą, o taip pat ir Baudžiamąjį kodeksą, supranti, kad nebegalima apie nieką rašyti. Net jei nufotografuotum nusikaltimą darantį asmenį, negalėtumei publikuoti nuotraukos, mat jis gali įrodyti, kad tai buvo privatus jo reikalas. Kiekvienas pasipūtęs valdininkas gali pasijusti apšmeižtas ir lėkti į prokuratūrą žurnalistą apskųsti privataus kaltinimo tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebematau jokios perspektyvos. Apie PVM padidinimą net nebekalbu – tai marazmas. Uždrausta skelbti teisminius skelbimus laikraščiuose, o tai buvo didelis smūgis regioniniams laikraščiams. Laikraščius nešiojantieji paštininkai apkrauti mokesčiais, jie dabar turi vesti sudėtingas apskaitas. Daroma viskas, kad spausdintas žodis būtų sunaikintas. Užtat interneto žiniasklaida – skatinama. Paprastas pavyzdys – alkoholio reklama laikraščiuose uždrausta, o internete – ne. Todėl ir nuotaika per šią mums svarbią dieną yra prasta.
„Reikia susivienyti”
Rita OSTEIKIENĖ, Panevėžio dienraščio „Sekundė” vyriausioji redaktorė
Visus valdžios veiksmus, vienaip ar kitaip susijusius su mokesčių didinimu, papildomu darbo jėgos apmokestinimu, vertinu kaip susidorojimą su neparankia žiniasklaida. Tikiu, kad galime laimėti, reikia tik suvienyti jėgas. Todėl prie protesto akcijos prisijungs ir mūsų laikraštis.
„Spauda tapo finansiškai priklausoma”
Kristina TOLEIKIENĖ, Šilutės krašto laikraščio „Šilokarčema” redaktorė
Šiuo metu rajoniniams ir regioniniams laikraščiams yra patys sunkiausi metai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ne tik todėl, kad buvo padidintas PVM ar kiti mokesčiai, bet ir dėl nuolat kylančios grėsmės tapti vietos politikų išlaikytiniais ir jų idėjų ruporais. Mat laikraščiai nebegali deramai atlikti savo funkcijų, skelbti nešališkos ir kritinės informacijos. Todėl atvirai sakau, kad finansiškai spauda nebėra nepriklausoma. Juk vietinių laikraščių, kurie yra išties reikalingi krašto žmonėms, leidėjai nebeišgali mokėti deramo dydžio algų savo darbuotojams, kurie priversti dirbti pusvelčiui. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai ieškosi kito darbo, todėl ir prastėja leidinių kokybė, rašinių turinys. Mums nebeįmanoma pasivyti interneto portalų, internetinės televizijos. Mus maloniai nustebina tam tikrų profesinių žmonių, turgaus prekeivių, pedagogų, užsispyrimas kovoti už savo teises. Keista, kad laikraščiai iki šiol nieko panašaus nesugalvojo. Tad šiemetinę iniciatyvą išleisti tuščią pirmąjį puslapį sveikinu. Prie šios protesto akcijos prisijungs ir „Šilokarčema”.
„Laikraštis – ne dešrelės”
Vilija BUTKUVIENĖ, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga” redaktorė
Spaudos situacija pastaraisiais metais tik blogėjo. Tai pajuto ir skaitytojai, juk padidėjo leidinių kainos, tačiau sumažėjo jų apimtis. Ne todėl, kad nusprendėme tinginiauti. Tenka veržtis diržus. Tam įtakos turėjo ne tik ekonominė krizė, tačiau ir drastiška mokesčių reforma, kuri palietė ir spaudą. PVM periodiniams leidiniams buvo padidintas nuo 5 iki 21 procento, o honorarai prilyginti darbo užmokesčiui. Sutinkame, kad valdžia turėjo imtis tam tikrų ir nepopuliarių sprendimų, tačiau spaudai keleriopai padidinti mokesčių naštą, o tuo pat metu iš aukštų tribūnų aiškinti, kad tokios priemonės reikalingos verslo lygiavos principui įtvirtinti – tai jau ženklas, kad valdžia buvo radusi būdą, kaip pamokyti nepaklusniuosius žiniasklaidininkus. Tiesa, vėliau atsikvošėjusi bandė skirti šiokias tokias kompensacijas PVM amortizuoti, tačiau tai buvo tik vienkartinis gerumas. Negana to, pernai Susisiekimo ministerija leido net iki 70 procentų pakelti laikraščių prenumeratos pristatymo kainas kaimo teritorijose. Esą taip siekiama išgelbėti nepelningai dirbantį „Lietuvos paštą”. Beje, tai valstybinė įmonė ir, jei mūsų valdžia suvoktų skirtumą tarp dešrelių gamybos bei laikraščių kūrybos, privalėtų susiprasti, kad žmogui skaityti vietinį laikraštį demokratinėje visuomenėje neturėtų būti prabanga. O dabar vis dar tenka laikraščio numeriu dalintis su kaimynais – vienam sunku įpirkti. O mums sunku prenumeratoriams paaiškinti, kad ne mes nuo jų paskutinį kailį diriame.
