Dainiaus Dundulio kontroliuojama vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ neturi mokėti daugiau nei 1,2 mln. eurų už pastatų nuomą bankrutuojančiai bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, nusprendė teismas.
Apeliacinis teismas rugsėjo 23 dieną atmetė „Nekilnojamojo turto valdymo“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo kovo 28 dienos sprendimą, pagal kurį „Norfos mažmena“ neprivalo bankrutuojančiai bendrovei mokėti 1,2 mln. eurų su 6 proc. metų palūkanomis.
„Ieškovė („Nekilnojamojo turto valdymas“ – BNS) neįrodė atsakovės („Norfos mažmenos“ – BNS) prievolės mokėti nuomos mokesčio pažeidimo ir įsiskolinimo fakto bei dydžio, kai atsakovė pateikė duomenis, kad reikalavimų pagal nuomos sutartis perėmėjos „Rivona“ ir „Serneta“ pretenzijų jai dėl nuomos mokesčio neturi“, – nusprendė Apeliacinis teismas.
„Nekilnojamojo turto valdymas“ teismui teigė, kad su verslininku Sergejumi Rachinšteinu sieta bankrutavusi „Serneta“ 2005 ir 2007 metais NT įmonei pardavė pastatus, už kuriuos pastaroji turėjo iš dalies atsiskaityti perleisdama reikalavimo teises į „Norfos mažmenos“ nuomą.
Tačiau 2022 metais Apeliacinis teismas išsprendė įmonių ginčą ir nutarė, kad „Nekilnojamojo turto valdymas“ už pastatus nuomos teisėmis atsiskaityti negalėjo, todėl turi „Sernetai“ šią dalį – 1,1 mln. eurų ir 226 tūkst. eurų palūkanų – atlyginti nepaisant to, kad pastaroji gavo pinigus už nuomą.
„Nekilnojamojo turto valdymas“ aiškino, kad šiuo teismo sprendimu teisių į nuomą perleidimo susitarimas negalioja, nes atsiskaitymo tvarka buvo pakeista be notaro.
Tuo metu „Norfos mažmena“ teigė, kad NT įmonė neteisingai interpretuoja Apeliacinio teismo 2022 metų sprendimą tikindama, kad sutartis galiojo, be to, pirkėja neįrodė, kad 1,2 mln. eurų įsiskolinimas iš viso egzistuoja.
Tiek „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek „Norfos mažmena“ BNS nepatikslino, dėl kurių pastatų kilo ginčas.
