Gyventojai skundžiasi neaiškiais bokštais Inkūnuose

Po gautų gyventojų skundų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aiškinasi, ar Anykščių seniūnijos Inkūnų kaime, šalia bažnyčios ir šaltinio vykdomos nelegalios statybos.
Maždaug už 20 metrų nuo Inkūnų bažnyčios šventoriaus pavasarį pastatytas trijų–keturių aukštų bokšto tipo geležinis karkasas, kuris, anot inkūniečių, darko giliai miškuose esančio kaimo aplinką.

Baigia sunaikinti kaimo aurą

Šia situacija „Anykšta“ susidomėjo sulaukusi Svėdasų seniūnijos Daujočių kaimo gyventojos Aleksandros Daukšienės, kuri yra Inkūnų bažnyčios statyboms 10 h žemės paaukojusios Anelės Šukienės anūkė, skambučio.

„Kažką reikia daryti su Inkūnais, nes ten, žiūriu, baigia sunaikinti visą vietos aurą, baigia viską išknisti, išrausti. Ant kalnelio įsikūrė keramikė, susižavėjo ta vieta, bet dabar tą vietą nori paversti kaimo turizmo ar dar kažkokia vieta. Pradėjo kažką statyti, skardžiuką tarp šaltinio ir upeliuko nukasė. Bandoma užmigdyti visų budrumą, kad yra leidimai, bet ar kaimo turizmui vieta bažnyčios pašonėje?

Vyksta labai negražūs dalykai, kai bandoma sunaikinti unikalią gamtą Šimonių girios biosferos poligone. Bus taip, kad uzurpuos saugomą šaltinį, nebebus prie jo priėjimo.
Reikia žmogui truputį ribas nubrėžti, kad neįsivaizduotų, kad visi miško glūdumoj yra durni ir nesupratingi“, – kalbėjo A. Daukšienė.

Statinys keistas ir netinkamoje vietoje

A. Daukšienei antrino ir „Anykštos“ kalbintas Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.
Jis sakė, kad maždaug už 20 metrų nuo Inkūnų bažnyčios šventoriaus, jo žiniomis, nelegaliai pradėtas statyti keramikos dirbtuvių ,,Amatų kalnelis“ savininkės Renatos Umbrasienės statinys pasirodęs keistas ir ne vietoje.

„Kažkoks keistas trijų ar keturių aukštų statinys, geležinis kažkoks karkasas suręstas tokio bokštelio tipo, galima vaizdingai įvardyti – toks „pieštukas“. Kas ten bus, koks ten „užmislas“, aš nežinau, man su ponia Renata tuo klausimu neteko kalbėt. Kiek žinau, tas statinys yra nelegalus, pastatytas be leidimo. Mano požiūriu, tas statinys pastatytas visiškai ne vietoj, kažkoks inkliuzas įterptas prie pat šventoriaus, prie pat bažnytėlės. Kažkokia bažnyčios bokšto imitacija – mano galva, jis ten visiškai netinka, darko visą aplinką. Ten buvo tokia pievutė nuo seno, vykdavo kaimo gegužinės, žmonės važiuoja prie šaltinėlio, grožisi gamta, o dabar pastatytas nesąmoningas griozdas“, – kalbėjo sovietų terorizuotoje ir persekiotoje inkūniečių šeimoje gimęs visuomeninkas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos gynėjas V. Šapalas. Jo iniciatyva Inkūnuose, prie bažnytėlės, 2010 metais buvo įkurtas medinių skulptūrų Atminties parkas išnykusiems šios parapijos kaimams ir žmonėms atminti.
Pašnekovas nuogąstavo, kad ateityje gali nebelikti ir priėjimo prie žmonių lankomo šventu šaltinio.

„Kiek žinau, šalia šaltinio dar planuojama pastatyti du pastatus kelių šimtų kvadratų dydžio, tai gal tada tas priėjimas prie šaltinėlio bus uždarytas, aš taip įsivaizduoju“, – sakė Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos pirmininkas V. Šapalas.

Gyventojų skundą persiuntė tarnyboms

„Anykštai“ susisiekus su Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūniene, vyr. architektė pasakojo, kad dėl galimai nelegalių statybų Inkūnų kaime prieš porą savaičių ji yra gavusi maždaug dešimties gyventojų pasirašytą raštą.
Ji sakė, kad pagal kompetenciją šį raštą persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, bet atsakymo iš šių tarnybų kol kas negavusi.

„Tie žmonės prašė išsiaiškinti dėl statinio, kuris yra kaip meno kūrinys, teisėtumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos tai teritorijai patvirtinto žemėtvarkinio projekto teisėtumo“, – sakė D. Gasiūnienė.

Meninis akcentas vyr. architektei ir gražus, ir negražus

Vyr. architektė D. Gasiūnienė prisipažino girdėjusi, kad Inkūnuose suplanuota pastatyti menininko Manto Maziliausko sukurtą meninę kompoziciją.
„Galutinę autoriaus sumanymo idėją mačiau. Vizualizacija patiko, net labai. Tačiau tikrai nebuvau nuvykusi į vietą. Dar nepavyko. Mačiau dabartinės padėties foto medžiagą. Žinoma, ji skiriasi daug nuo mano matyto galutinio sumanymo, nes dar nebaigta.

Dar žinau, kad ši statyba yra sustabdyta. Todėl negaliu komentuoti aptariamo esamo meno kūrinio vertingumo, reikšmingumo, meniškumo, nes jis yra statybiniame stovyje. O į informacinių statybų vartų „Infostatyba“ portalą šio kūrinio projektas neįkeltas“, – sakė D. Gasiūnienė, pridurdama, kad jei projektas bus įkeltas į minimą portalą, tuomet Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai jį tikrins ir tik tuomet spręs.

Menininkas M. Maziliauskas yra surengęs per pusę šimto tapybos darbų parodų, prisidėjęs prie daugiau nei 400 architektūrinių, skulptūros bei instaliacijų projektų. Tarp menininkų sukurtų darbų – meninė instaliacija šalia Molėtų rajono savivaldybės, Pagulbio sodybos architektūrinis sutvarkymas ir kt.

Žemėtvarkinis projektas patvirtintas

„Anykštai“ pasidomėjus, ar tokias statybas, kokios šiuo metu vyksta Inkūnų kaime, reglamentuoja kokie nors teisės aktai (meninė kompozicija statoma šalia bažnyčios, žmonių lankomo švento šaltinio), vyr.architektė D. Gasiūnienė dėstė: „Reglamentuojamų atstumų nuo bažnyčios iki Meno kūrinių nėra, žemėtvarkos projekte yra reglamentuojami atstumai nuo vandens telkinio, telkinių“, – sakė D. Gasiūnienė.
Vyr. architektė D. Gasiūnienė pasakojo, kad žemėtvarkiniame projekte, kur statoma meninė kompozicija, yra suplanuota užstatyti leidžiama teritorija ir yra patvirtinta, kad atstumai iki vandens telkinių yra išlaikyti.

Kas statoma, neatskleidžia

„Anykštai“ susisiekus su keramikos dirbtuvių ,,Amatų kalnelis“ savininke Renata Umbrasiene ir ėmus domėtis, kas statoma Inkūnų bažnyčios ir švento šaltinio pašonėje, ji to atskleisti nepanoro.
„Kaip ir nenoriu apie tai kalbėti, nes yra neaiškumų, o kažką kalbėti, manau, dar ne visai geras laikas. Kai viskas išsigrynins, suprasite, kas aplinkui vyksta, ir tada norėčiau pasakoti, o kol kas, manau, ne laikas“, – kalbėjo R. Umbrasienė.

Pasidomėjus, su kokiomis institucijomis derino meninės kompozicijos, dėl kurios teisėtumo dabar aiškinasi tarnybos, statybų, R. Umbrasienė kalbėjo: „Pirmiausia aš pasidariau žemėtvarkos projektą, kuris nustato, kurioje vietoje gali atsirasti kažkoks užstatymas. Projektas pasidarytas prieš metus su trupučiu. Architektas rengė užstatymo projektą, per tą laiką dar pakeičiau kitą architektą.“

Pašnekovė tikino, kad statomos meninės kompozicijos projektas – „gražus ir vertingas“.
„Tokios pačios nuomonės yra ir Anykščių vyr. architektė“, – sakė R. Umbrasienė.

Iš institucijų pasigenda aiškių atsakymų

R. Umbrasienei papasakojus apie gyventojų nuogąstavimus dėl Inkūnų, kurie patenka į Šimonių girios biosferos poligono teritoriją, R. Umbrasienė dėstė: „Šimonių girios biosferos poligonas turi visai Šimonių giriai apsaugą, bet tos apsaugos neužtikrina, kad negalima kirsti, kažko daryti – ta apsauga lyg yra, lyg jos nėra.
Mano žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės ūkio veikla šitame sklype yra galima. Taip pat ten kaip ūkininkė galiu statyti sodybą. Šitas yra faktas. Visa kita – kai aš daugiau žinosiu, galėsiu jus informuoti, nes pačios institucijos nedavė aiškių atsakymų.“

Šaltinio žada neužtverti

,,Amatų kalnelio“ savininkė sakė, kad priėjimo prie Inkūnuose esančio šaltinio, kur daugelis žmonių važiuoja semtis vandens, užtvert ji neplanuoja.
„Šitas šaltinis turi servitutinį priėjimą ir privažiavimą, ką gina įstatymas. Jau įsigijusi sklypą, aš apie tai žinojau, o žmonės linkę kurtis legendas, kad šaltinį kažkas užtvers – niekada neturėjau tokių planų“, – sakė ji.
Priminsime, kad šių metų pavasarį Aplinkos apsaugos departamentas buvo pradėjęs tyrimą dėl Šimonių girios kirtimų Anykščių seniūnijos Inkūnų kaime, Šimonių girios bendruomenės pirmininkei R. Umbrasienei priklausančioje miško valdoje.