Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo advokatas Giedrius Danėlius ir kiti asmenys išteisinti dėl kaltinimų pažeidus asmens susižinojimo neliečiamumą, neteisėtai atskleidus ir panaudojus informaciją apie privatų asmens gyvenimą, trukdžius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasinus valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi.
Šioje byloje kaltinimai asmenims buvo pareikšti dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūno susirašinėjimo programėlėje „Viber“ paviešinimo ir gautos informacijos panaudojimo, siekiant, kad būtų nutrauktas prieš vieną iš išteisintųjų STT atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir papildomai apklausęs išteisintuosius, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad išteisintųjų veiksmai su minėta informacija, o vėliau ir advokato G. Danėliaus pranešimas apie ją STT tyrėjai, informuojant, kad, nenutraukus ikiteisminio tyrimo prieš jo klientą, ši informacija bus naudojama teisme kaip gynybos priemonė, nelaikytini nusikalstamais ir užtraukiančiais griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Nustatyta, kad kaltinime nurodytas STT pareigūno susirašinėjimas programėlėje „Viber“, kuriame buvo galimai privataus pobūdžio informacija, nebuvo neteisėtai perimtas. Liko nepaneigta vieno iš išteisintųjų versija, kad jam susirašinėjimas buvo per klaidą atsiųstas paties pareigūno, kuris, nors vėliau siųstus duomenis ir ištrynė, adresato neinformavo, kad informacija yra konfidenciali ir skirta ne jam. Be to, byloje nustatyta, kad dalis galimai per klaidą atsiųstos informacijos buvo tiesiogiai susijusi su vienu iš išteisintųjų ir pastarajam galėjo sudaryti įspūdį apie nesąžiningai prieš jį STT pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno informavimas, jog turima informacija bus naudojama kaip gynybos priemonė teisme, negali būti laikomas psichine prievarta ar trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti savo pareigas. Priešingu atveju, iš esmės kiekvienas gynybos prašymas, jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui išdėstant su tam tikra sąlyga, galėtų būti traktuojamas kaip psichinė prievarta (šantažas).
„Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas neatsiejamai susijęs su nekasdienėmis, stresinėmis situacijomis. Atvejai, kai bylose gynėjai kelia nevienareikšmiškai vertinamus klausimus, nėra išskirtiniai, todėl pareigūnai turi būti pasiruošę susidurti su ne visada pagrįstais proceso dalyvių prašymais. Taip pat neabejotinai ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbe kyla ir konfliktinių situacijų, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų psichologinio spaudimo pajautimo ribos yra ir turi būti didesnės nei eilinio asmens“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-50-870/2025 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Advokatas G.Danėlius buvo Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio gynėju jo baudžiamojoje byloje.
Nuo šiol tai bus oficiali JAV politika: egzistuoja tik dvi lytys – vyrai ir moterys.
Sveiko proto revoliucija prasideda. Dabar.
Geri pinigai gerai veikia teisingumą