Partizanų kapines lanko artimieji ir mokiniai

Muziejininkas Raimondas Guobis aprašė Šimonių girios pakraštyje esančias Sliepsiškio kaimo kapinaites, kurios tarpukaryje buvusios veik nebeveikiančios, o pokaryje pasipildė naujais keliolikos kovoje už laisvę žuvusių partizanų kapais. Nūnai tai mūsų tautos didvyrių kapai – panteonas. R.Guobis publikacijoje pastebi, kad į Sliepsiškio kapines veda per laukus duobėtas, dažnai klampus ir veik neišvažiuojamas kelelis. Autorius tarsi iš aukštai išgirsta priekaištą: kodėl keliai, vedantys į turistams skirtas poilsiavietes puikiausi, sausutėliai, o į šventas istorines kapinaites – tik drumzlinas takelis, niekas tarsi juo nepasirūpina… “Anykšta” klausė, ar tinkamai įamžintas pokario partizanų atminimas? Ar prižiūrimi gyvybę už tėvynę paaukojusių tautos didvyrių kapai?

Valentinas NENIŠKIS, Svėdasų seniūnas: „Svėdasų seniūnijoje yra trys ar keturios partizanų laidojimo vietos, bet didžiausios yra Sliepsiškio kapinaitės. Daugiausia tai neveikiančios kapinės. Partizanų kapus daugiausiai tvarko jų giminės (vaikai, vaikaičiai). Ant partizanų kapų yra padaryti standartiniai paminkliukai, antkapiai su kryžiais kaip ir visoje Lietuvoje. To, manyčiau, ir pakanka…Tik prižiūrėti juos, apravėti, pasodinti gėlių, reikėtų tam tikslui ir kad valdžia daugiau prisidėtų. Tie keliai, kurie veda į neveikiančias partizanų kapines, šiaip daugiau niekur neveda, todėl jų priežiūrai ir skiriamas nepakankamas dėmesys. Beje, į Sliepsiškių kapines galima nuvažiuoti per girią  – ten geresnis kelias, o per laukus, kur savo straipsnyje mini R.Guobis, tai tikrai duobėtas lauko keliukas… Partizanų atminimo renginius organizuoja mokykla, į partizanų kapines važiuoja skautai ir  šiaip ta tematika mokykloje vyksta pamokos, todėl manau, kad žuvusių partizanų pagerbimui skiriamas nemažas dėmesys.“

Aldona DAUGILYTĖ, rajono tarybos narė: „Dėmesys partizanų atminimui šalyje nėra pakankamas. Žinau Skiemonių seniūnijoje tragišką partizanų pagerbimo vietą, kurią verkiant reikia tvarkyti. Gyventojai savo jėgomis to padaryti negali. Ten pastatytas gražiausias paminklas, įamžintas atminimas, lentelėje įrašius visas žuvusių partizanų pavardes, o paminklas pastatytas kažkur laukuose, kai galėjo statyti Skiemonių miestelyje, kur visi būtų lankę, prižiūrėję… O dabar ten privažiuoti neįmanoma visai. Vietiniai norėtų, kad bent kelio pralaidoje vamzdį kas nors įdėtų, kad nebūtų šlapia ir pažvyruotų privažiavimą link paminklo, tuomet žmonės galėtų dažniau aplankyti ir tvarkyti partizanų žūties vietą. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras mėgina tenkinti politinių kalinių ir tremtinių ir laisvės gynėjų paraiškas, bet šito tikrai neužtenka, nes tos lėšos skiriamos atminimo įamžinimui, paminkliukams, o jau kelius prie atmintinų vietų turėtų sutvarkyti vietinė valdžia. Jie tikrai žino visas šias vietas ir turėtų pasitvarkyti, kaip tai daroma visame civilizuotame pasaulyje. O dabar savivaldybių biudžetuose nėra tam skirtos atskiros biudžeto eilutės. Negalima šitaip: pastatyti, įamžinti, bet neleisti prie tų vietų privažiuoti. Ten, kur yra aktyvūs žmonės ir palaiko partizanų atminimą ir supranta, kad Lietuvoje laisvės gynėjų judėjimas buvo labai reikalingas ir svarbus įvykis, tai šitie žmonės ir mėgina organizuoti paminėjimus ir mokyklose ir kitur, bet kur nėra entuziazmo, tai ten viskas taip ramiai ir praeina. Bet jau prisiminti kovotojus už Lietuvos laisvę per Kariuomenės, visuomenės ir laisvės gynėjų dieną yra būtina…“

Prima PETRYLIENĖ, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė: „Nors laisvės kovotojų atminimo įamžinimui skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau jų kapai neprižiūrimi, arba prižiūrimi labai blogai. Reikėtų kreiptis į mokyklas, įpareigoti mokinius, be to, daugiau tam dėmesio turėtų skirti seniūnijos, kurių teritorijose yra partizanų kapinės. Juk yra nemažai bedarbių, kuriuos už pašalpas būtų galima įdarbinti prižiūrėti kapus. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyrius rašo rajono savivaldybei projektus, bet mums skiria labai nedidelį finansavimą. Pavyzdžiui, šiais metais gavome 1500 Lt. Ką už tokius pinigus galime padaryti. Jau vien kokios kuro kainos, norint atmintinas vietas tik apvažiuoti, o jeigu ten dar ką nors padaryti, tai tų pinigų neužtenka. Turime Debeikiuose pastatę vieną paminklą, jį reikia pašventinti, kitą norime statyti Šeimyniškių kaime, bet pagal tiek, kiek gauname pinigų, tiesiog niekaip negalime pajudėti. Valstybė pinigų neskiria, o savivaldybių galimybės ribotos, nes jos finansuoja ne tik mūsų projektus, bet ir kitokiems tikslams skiria pinigus. Taigi, rajonams vieniems finansuoti laisvės gynėjų atminimo įamžinimą yra per sunku“.  

-ANYKŠTA