Lietuvos gyventojai mieliau renkasi vietinę šviežią ir kokybišką produkciją, kurioje išsaugota didžioji dalis maistinių medžiagų.
Nuotrauka iš „Santarvės“ arch.
Iki gegužės 30 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (2025 m. I).
Vaikams maitinti – švieži produktai
„Kai atsirado galimybė gauti paramą ikimokyklinio amžiaus vaikams maitinti ekologišku maistu, pagrindinius produktus ir perkame tiesiai iš gamintojų. Taigi daugiau kaip penkerius metus mūsų vaikai gauna įvairų, šviežią, o svarbiausia – kokybišką maistą. Iniciatyvą pirkti produktus iš savo rajono ūkininkų labai palaikė ir mūsų rajono Savivaldybės merė Ausma Miškinienė, akcentuodama galimybę užsitikrinti šviežių maisto produktų tiekimą be tarpininkų, be jų keliavimo po sandėlius ir parduotuves. Tačiau tada rajone nebuvo daug ūkių, galinčių tiesiai mūsų įstaigai tiekti maisto produktus, – patirtimi dalijasi Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė. – Mes pradėjome bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvu „Nemuno slėnio paveldas“. Iš jų perkame pagrindinę produkciją: nacionaliniu kokybės produkto (NKP) ženklu paženklintą vištieną ir kiaušinius bei ekologišką kalakutieną.“
Mokyklos vadovė pabrėžia, kad būtų gerai, jei tiesiai iš ūkininkų būtų galima nusipirkti šviežių daržovių, bulvių, bet įstaigai perkant nedidelius kiekius, ūkininkams prireikia papildomų resursų šiai veiklai reikalingiems dokumentams tvarkyti.
Paskata ūkininkams
„Kai darželiai pradėjo naudotis parama vaikams maitinti ekologišku maistu, tada laikėme dedeklių vištų ir nutarėme įsitraukti į šią veiklą. Mūsų kooperatyvo kiaušinių kokybė buvo įvertinta NKP ženklu. Taigi pirmiausia švietimo įstaigoms pradėjome tiekti kiaušinius. Paskui pamatėme, kad yra vištienos poreikis. Vienas mūsų kooperatyvo narys augina vištas, kitas kooperatyvo narys turi įsirengęs europinio lygio skerdyklą, kurioje jas paskerdžia. Pas šį ūkininką ir laikome užšaldytą skerdieną. Kadangi turime geras sąlygas, darželiams galime tiekti NKP produkciją. Paukštieną tiekiame Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Šiek tiek tiekiame Šiaulių ir Tauragės švietimo įstaigoms bei vienam Kauno darželiui. Taip pat tiekiame ir ekologišką kalakutieną. Produkcijos pardavimas tiesiai vartotojui labai naudingas ūkininkams, nes jie gali susiplanuoti, kiek produkcijos jam reikia užauginti. Be abejo, kooperatyvui lengviau tiesiogiai vartotojui tiekti produkciją negu pavieniam ūkininkui“, – mintimis dalijasi žemės ūkio kooperatyvo „Nemuno slėnio tradicijos“ narė Greta Labalaukienė. Jos manymu, finansinė parama trumpų maisto tiekimo grandinių plėtrai paskatins į šią veiklą įsitraukti ir daugiau ūkininkų, juolab, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų mieliau renkasi vietinę šviežią ir kokybišką produkciją, kurioje išsaugota didžioji dalis maistinių medžiagų ir skonio. Vietiniai ūkininkai dažniau naudoja tradicinius ūkininkavimo metodus ir vengia cheminių priedų, todėl jų produktai būna natūralesni ir sveikatai palankesni. Trumpos maisto tiekimo grandinės suteikia galimybę atrasti unikalius, sezoninius produktus, kurių gali ir nebūti dideliuose prekybos centruose.
Parama trumpų grandinių plėtrai
Įvertinant maisto produktų tiekimo tiesiai vartotojui naudą, trumpoms maisto tiekimo grandinėms ypatingas dėmesys skiriamas ir Strateginiame plane. Jame numatytai intervencinei priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinti skirta 10 mln. Eur paramos lėšų.
Iki gegužės 30 d. besitęsiančiam kvietimui numatyta 5 128 913 Eur paramos lėšų.
Paramos lėšos gali būti naudojamos naujos arba jau veikiančios trumpos tiekimo grandinės naujai veiklai ir (ar) plėtrai (pvz.: asortimento ir galimų pirkėjų ratui plėsti, naujų pardavimo kanalų paieškai, taip pat skatinant taikyti daugiau produktų apdorojimo, perdirbimo ir realizavimo būdų), apimančiai didesnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlą, skatinančiai tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą vietinėje rinkoje ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą.
Trumpos tiekimo grandinės pagal šią intervencinę priemonę gali būti kuriamos ir (ar) plėtojamos pagal tris modelius:
tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas (1 paramos modelis);
žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (2 paramos modelis);
žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas (3 paramos modelis).
Galimi pareiškėjai
Paraiškas paramai gauti gali teikti tiek fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, tiek privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla, kurie atitinka labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais). Projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, tarp jų ir tarpininkas, kuriuo gali būti ir viešieji juridiniai asmenys, t. y. asociacijos, kaimo bendruomenės, VVG ar kt. pelno nesiekiančios organizacijos, kurios jau turi projektų administravimo patirties, o jų įsitraukimas palengvina ūkininkams trumpos tiekimo grandinės projekto inicijavimo, koordinavimo ir vystymo procesus.
Paramos dydis ir intensyvumas
pagal 1 paramos modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur;
pagal 2 paramos modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 000 Eur;
pagal 3 paramos modelį:
700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma;
1 500 000 Eur be PVM, vykdant statinio (-ių) statybą, statinio (-ių) rekonstravimą, statinio (-ių) kapitalinį remontą; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma.
Verslo plano išlaidoms pagal 1 ir 2 paramos modelius paramos intensyvumas yra 60 proc. 100 proc. paramos intensyvumas, nustatytas projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumpos tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms.
Užsak. Nr. 311
