Svėdasiškių šnektos ypatybės

Sekmadienį švęsta Motinos diena. Ta proga buvo lankomi kapai, už mirusias ir gyvas motinas melstasi Svėdasų bažnyčioje, po pamaldų kultūros namuose vyko ilgas ir turiningas vietinės gimnazijos moksleivių bei romantinės muzikos ansamblio „Žara“ iš Utenos koncertas, o po to kantriausieji dar nesiskubino namo, bet sugužėjo į bibliotekos galeriją.
Čia smagiai, nuotaikingai, šmaikščiai sutikta nauja, ilgai laukta knyga „XX amžiaus svėdasiškių tarmės (šnektos) žodynėlis“.

Onys

Simboliška, kad naujoji knyga apžvelgta Motinos dienos šventėje. Juk žmogui matyt svarbiausia yra tėvynė, motina, gimtoji kalba. Juk kone kiekvienas pirmąjį žodį tarti išmokome įsiklausę į jaukius motinos kalbinimus, savo šnekos, kalbos įdomybes pirmiausia paveldėjom iš savo motinų. Todėl tvirtų svėdasietiškų pamatų stokojantiems ne taip paprasta teisingai ištarti žodį onys – anys, kuris reiškia „jie“.

Po bibliotekininkės Vitos Ražanskienės įžangos pirmasis apie ilgai lauktą knygą prabilo Rimantas Banys. Miestelyje Liepų gatvėje gimęs ir augęs svėdasiškis, kuris nuo seno mėgavosi tarmiškais tekstais, kelis net atspausdino kelerius metus leistame laikraštyje „Svėdasų varpas“. Jam ir kilo sumanymas ne tik surinkti svėdasiškių šnektos įdomesnius žodžius, sudaryti žodynėlį su paaiškinimais, bet ir išleisti knygą. Veikiai sumojo, kad vienas tokio darbo nepaveš, ir į talką pasikvietė Virginijų Lackų, kuris aktyviai ėmėsi bendrų reikalų – nuolat galvojo ir net darbe atminęs ant popieriaus lapelio užsirašydavo iš atminties gelmių atklydusį žodį. R. Banys net sapnuose šventos misijos nepamiršdavo – ne vieną žodį užrašė pakirdęs iš miego naktį. Žodyno rengimas užtruko apie dešimt metų, nors aktyviai įsijungė dar vienas žmogus – Lina Beleckaitė-Stukienė, daugeliui žinomo, didžiai gimtosios kalbos pažinimo kelyje įtaką dariusio Svėdasų vidurinės mokyklos mokytojo Jono Belecko dukra. Ji uoliai bendravo su svėdasiškiais, ieškodama tikslių įmantresnių žodžių reikšmės paaiškinimų. Ji daugiausiai pasidarbavo rengiant spaudai ir išleidžiant knygą.

Knygoje yra keletas išraiškingų miestelio ir apylinkių fotografijų. Atvertus, po įžanginio straipsnio, svėdasiškių vartojamos Rytų aukštaičių puntininkų-rotininkų potarmės apžvalgos seka trys tarmiški R. Banio atpasakoti tekstai, o po to jau pagal abėcėlę išrikiuoti įdomesni šnektos žodžiai. Dauguma dabar jau ir nevartojami, nors apšlifuoti, perkeisti tarminiu skambesiu, bet prasimuša kitatautė – rusiška ar lenkiška – kiltis. Tačiau surasta, sugaudyta ir nemažai kalbos grynuolių. Didį žodyno rengimo darbą pradėję entuziastai daugiau rėmėsi sava atmintimi, patirtimi, nes nebesugavo XX amžiaus pradžioje gimusių smagiųjų šnekorių, dauguma jų jau buvo iškeliavę į amžinybę. Nebeužrašė iš pirmųjų lūpų nei Broniaus Neniškio, legendinio Albino Jakučio ir kitų mokovų lobių, gal todėl ten nesuradau tokių žodžių kaip „numitau“, „žyviju“. Tačiau netektis šiek tiek atsvėrė imlūs artimiau bendravę svėdasiškiai. Padėkos tekste dėkojama aktyviausiems bendradarbiams – Vidmantui Pilkauskui, Jolantai Zabarskaitei, Steponui Jakučiui, Vytautui Kirdeikiui, Jonui Neniškiui, kuris nuolat pasitardavo su kaimynijoje gyvenusiu senųjų laikų grynuoliu Kazimieru Rimša, ir kt.

Žadžius žebravat

Skaitinėdamas knygą ieškojau įdomesnių žodžių, kuriuos dar reikia ir tarmiškai perkeisti. Kad nuskambėtų. Ir ką gi aš išlesiojau – prisižebravajau.
Akatinuotas – spygliuotas, atkočiat – atgaivint, atritent, atoviras – atvertas, baba – nedaili moteris (ar tikrai?), baužas – be ragų, plikas, brodas – upelio (Jaros) brasta, bruzgolys – pagalys papjautai kiaulei pražiodyti, būbyt – mušti, cegane – rūpestis, ciongas – skersvėjis, čečiuot – energingai valgyti (šis žodis reiškia neaiškiai kalbėti), čiulniai – tiksliai, švelniai, čiuplus – smulkus, čiupryna – šukuosena, plaukai, čiūtnas – švarus, tvarkingas (taip pat ir labai vikrus), dolba – tvirtas baslys svertui, nudralijo – žiauriai nudraskė nuo medžio uogas, dundūkas – nelabai gudrus, dvylas – tamsiai rudas, gėriakas – avinėlis, gumbas – vėžys, pilvo sopė, insgonys – įmitęs, instaisyt – įsigyt, įsirengti, intepat – įlipt, intrapyt – įtaikyti, išpirdolinti – išmesti, kalniai – kailiniai, kamošai – batai, kanapetas – pilkai raibas, kantantas – patenkintas, kanzeravati – garbanoti, kandžiūlnikas – valkatėlė, girtuoklis, kaštavat – ragaut, kašela – krepšys, kepestaja – sunkiai eina, keravaja – vairuoja, klepčiai – spąstai, knabat – valgyti, kočiatis – voliotis, kūdlas – plaukai, kumžlaja – valgo negreitai, lazdavaja – šaiposi, luina – tinginys, makaja – godžiai valgo, maklinėja – vaikšto be tikslo, marūdija – gaišta, lėtai dirba, mastis – tepalas (mest mastin – būtinai išmesti turimą kortą), medžias – medis, meme – žioplys, naktigulas – nakvynė, naravus – patogus, nėčius – nebylys, nygdi – niekada, novatnas – keistas, nuknyst, nukaset – pavogti, nugvelbti, nukvokys – nusenęs, supratimo netekęs, nušniat – kažką energingai nupjaut ar prilupti, okmo – akmuo, pagardai – prieskoniai, pogatavas – pasiruošęs, paibelis – nelabasis, paivyt – mušti, perti, polingvo – pamažu, iš lėto, par nevalių – prievarta, paškūstva – bjaurybė, pasloidys – išdykęs, patrava – patiekalas, pavepys – žioplas arba išgėręs, pasdabat – įsižiūrėti, įsinorėti, pyga – pigu, pilniavat – tvarkingai atlikti darbus, plumpyt – mušti, poltis – paltis lašinių, prigūlat – priklausyti, prijamnas – mielas malonus, riaglintis – kažkur sunkiai užsilipti, riagsat – kiurksoti, rymbė – rievė, ramčiai – lango rėmai, rituolis – kočėlo dalis, ratas, rodvila – rastas vaikas, tarsi nuo to ir Radvilos pavardė, sapaliat – kalbėti nesąmones, slunktas – sloga, stypras – stiprus, susmaut – kažką padaryti labai kvailai, svilinyčia – virvelės akmenims mėtyti, šaunykas – šautuvas, šyč, šyčia – čia, šlopjas – šlapias, špyžius – puodas, špingalietas – menkas vaikigalis, tekinys – vežimo ratas, tratint – šaudyti (erzinti), tūsytis – vaikščioti be tikslo, ūriot – stumti nuo viršaus, zyliaja – laksto, vykadas – išvietė, zbytkas – iškrėsta eibė, žordas – žaiginys žirniams džiovinti, žebelys – kankorėžis, žebravat – prašinėt to ano, žulkiukas – pusbankiukas.

Dorbų pilniavat…

Žodynas su 2250 žodžių bus įdomus ir aplinkinių parapijų, net viso regiono gyventojams, ypač besidomintiems kalba, pasitikrinti, ar ir ten vartojami čia surašyti žodžiai. Ar knygos sudarytojai mano šį darbą tęsti? Matyt, nes patikino, jog nei vienas nepraleis progos užrašyti kokį įdomesnį žodį, o po penkmečio ar dešimtmečio jų pririnkus apsčiai išleisti šio žodyno papildymą. O gal vertėtų visą lobyną sukelti į elektroninę erdvę, kad jį nuolat galėtų aptarinėti, patikslinti ir papildyti visame pasaulyje gyvenantys svėdasiškiai? Kodėl nepasuko tuo moderniu keliu? Juk čiutnas – svėdasiškiams pasipuošęs, šaunus, o štai butėniškiams – labai greitas, smagus.