Šiandien švęsime Jonines – liepsnos laužai, skambės muzika, bus pinami vainikai ir… ieškomas paparčio žiedas – vienas mistiškiausių Rasos šventės, baltų mitologinių simbolių, žmogaus brandos, žinojimo įsikūnijimas.
Kodėl ligi šiol niekam nepavyko rasti paparčio žiedo, net ir Joninių naktį, „Anykštai” papasakojo Kauno botaniko sodo vyresnysis kolekcijų kuratorius, lektorius Kęstutis Obelevičius.
„Paparčiai yra sporiniai induočiai, kurie dauginasi sporomis. Sporos bręsta apatinėje lapų pusėje esančiuose sporangių telkiniuose. Tad žmonės galbūt tai laikė miniatiūriniais žiedukais.
O štai vienas Lietuvoje augantis papartis sporangių telkinių antroje lapo pusėje neturi! Tai paupinis jonpapartis. Galbūt pastebėję, kad šis papartis „žiedų” neturi, žmonės ir sukūrė mitą apie paparčio žiedą… Bet jonpapartis irgi papartis. Tai kur bręsta jo sporos? Ogi po Joninių, tarp gražių žalių lapų skrotelės išauga sporifikuojantys lapai, kurie subrendę paruduoja ir tokie išbūna per visą žiemą, o kartais iki naujų, vegetatyvių, žalių lapų išsiskleidimo”, – aiškino buvusio rajono vadovo, biologo S. Obelevičiaus brolis K. Obelevičius.
