Vynas ir maistas bandė užimti Velnio akmens vietą

Liepos 11–13 dienomis Anykščių rajono Safari parke nugriaudėjo šventė, kurią patys organizatoriai vadino „tokios dar nebuvo“ – Wine and Food festivalis.
Tačiau ar ji tikrai tapo reikšmingu nacionaliniu reiškiniu ir sėkmingai perėmė Devilstone festivalio vietą, liko atviras klausimas.

Ambicija atkeliavo iš Naujosios Zelandijos

Po to, kai 2024 metais iš festivalių žemėlapio dingo legendinis „Velnio akmuo“, liepos viduryje atsivėrusi laiko ir erdvės niša liko laisva. Į ją pabandė įtaikyti Wine and Food festivalis, vykęs 50 hektarų ploto Safari parke, netoli Anykščių. Festivalio iniciatorė – Danutė Čepaitė-Mačiulienė, kuri šventės idėją ir anglišką pavadinimą parsigabeno iš tolimosios Naujosios Zelandijos.

Neabejotina – organizatoriai investavo daug: milžiniška scena su dviem aukštais LED ekranais, moderni garso technika, žinomi prekių ženklai ir vardai, speciali VIP zona su nemokamu maistu ir vyno degustacijomis.

Tuščia penktadienio scena

Festivalio atidarymas penktadienį buvo nemaloniai tylus. Kaip pasakojo viena lankytoja: „Kai atvykau, net išsigandau – toks tuščias atrodė visas parkas. Dėl nejaukumo net anksčiau išvykau.“
Muzikantai, tarp jų – ir iš užsienio atvykę atlikėjai, koncertavo beveik tuščiai aikštei. Didžiuliai ekranai, skirti parodyti veidus tūkstantinei miniai, tą vakarą transliavo garsą ir vaizdą vos kelioms dešimtims žiūrovų.

Šeštadienis: daugiau žmonių, daugiau judesio

Šeštadienį situacija kiek pagerėjo – parke pasirodė daugiau lankytojų. Dieną vyko maisto degustacijos ir prezentacijos, kurių ryškiausia žvaigždė – kulinaras ir medijų veikėjas Alfas Ivanauskas. Šventės teritorijoje vyko ir įvairūs žaidimai, prizais tapo krekeriai, buvo ir reklaminis elektroninių rūkymo premonių paviljonas.
Maisto pasirinkimas būtent Maisto festivalyje, pasak vieno anoniminio maisto eksperto, nustebino savo paprastumu: „Tikėjausi įdomesnių vietinių skonių, o gavome festivalinių šašlykų, keptos duonos ir raugintų kopūstų. Visko reikia, bet unikalaus lietuviško maisto galėjo būti daugiau.“

Sekmadienis – ramaus uždarymo diena

Sekmadienį žiūrovų taip pat nebuvo daug. Tarp šventės svečių vyravo ramybės jausmas – kai kurie pasirodė paskutinę dieną pasivaikščioti, bet šurmulio jau nebesitikėjo.

Troškūnų festivalių organizatorė Jolanta Pupkienė išsakė viltingą mintį: „Bandau tik įsivaizduoti, kiek viskas kainavo. Linkiu, kad po kelių metų čia būtų tikra žmonių jūra.“

Organizatorė žurnalistų vengė

Festivalio įkvėpėja ir mama Danutė Mačiulienė nebuvo linkusi bendrauti su žurnalistais – fotografuotis ir duoti komentarų vietoje atsisakė. Tačiau ją su šypsena ir švariai apšviestomis portretinėmis nuotraukomis vynuogynų fone buvo galima išvysti prabrangiame festivalio žurnale „Verdu ir kepu“, kurio kaina šventės metu siekė 5 eurus.
Ar tai nauja Anykščių
tradicija?

„Wine and Food Festivalis“ – ambicingas bandymas užpildyti „Devilstone“ paliktą tuštumą, bet tikrąją vertę parodys tik laikas. Kol kas – tai drąsi iniciatyva, kuri dar ieško savo auditorijos, identiteto ir balanso tarp formos bei turinio.
Vyno buvo. Daug muzikos anglų kalba – taip. Maisto – šiek tiek. Didelė scena – buvo. Belieka tikėtis ir palinkėti, kad kitąmet bus ir daugiau žmonių.

Tarp miestiečių – tarybos narys

Vertinant vizualiai, apie 70–80 procentų festivalio dalyvių buvo atvykėliai – greičiausiai vyno ir maisto mėgėjai iš didžiųjų Lietuvos miestų.
Tuo metu tarp negausių anykštėnų šeštadienį buvo galima pastebėti bene vienintelį rajono Tarybos narį, verslininką Luką Pakeltį. Jo komentaras buvo trumpas, bet įžvalgus: „Festivalio idėja ir pats išpildymas – geras. Gaila tik organizatorių: žiūrovų nebuvo pakankamai, o finansiniai jų lūkesčiai, manau, buvo aukštesni nei faktiniai.“
Politikas, vienas stambiausių Anykščių verslininkų išreiškė palaikymą naujai Safari parko iniciatyvai: „Trumpai tariant – palinkėsiu nenuleisti rankų ir daryti tęstinį festivalį, nes Anykščiams tokių renginių neišpasakytai reikia.“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas