
Liepos 16-osios vakarą Anykščių šilelyje, prie Puntuko akmens, vyko prasmingas ir jaukus atminimo vakaras – kasmetinė duoklė dviem tautos didvyriams – Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Jų skrydis per Atlantą, tapęs ne tik aviacijos, bet ir tautinės drąsos simboliu, daugiau nei devyniasdešimt metų įkvepia anykštėnus vienybei, pasiaukojimui ir meilei Tėvynei.
Renginys subūrė vietos gyventojus ir svečius į bendrą prisiminimų, meno, kultūros ir istorijos vakarą. Simboliška, kad šis susibūrimas vyksta būtent čia – prie Puntuko, kuris daugiau nei aštuonis dešimtmečius saugo lakūnų atminimą.
Kultūrinę programą pradėjo Anykščių kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Gojus“ (vadovė Jūratė Uselienė), o skambius garsus triūba skleidė anykštėnas Kęstutis Grigaliūnas. Pagerbimo kalbą sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

Šių metų vakaro nuotaiką ypatingai praturtino ansamblis „LAV Trio“ – Loreta Sungailienė (vokalas, tradicinės kanklės), Aistė Bružaitė (koncertinės kanklės) ir Vytautas Pilibavičius (trombonas). Jų atliekamos žemaitiškos dainos ir jautri muzika švelniai pripildė šilelį, sukurdamos pakylėtą, bet jaukią atmosferą.
Renginio vedėjas, aktorius ir režisierius Jonas Buziliauskas kvietė stabtelėti ir prisiminti susirinkimo vietos svarbą:
„Mes negalime neprisiliesti prie šio istorijos tarpsnio, nes mūsų apdainuotame šilelyje yra „nutūpęs“ milžinas Puntukas, virš 80 metų saugantis savyje lakūnų atmintį. Čia, prieš 37 metus, liepos 15-ąją, Anykščiuose mokytojų ir jų bendraminčių visuomenininkų dėka ant Puntuko laisvai, garbingai pakilo lietuviška Trispalvė, ir žydint bitkrėslėm, nokstant žemuogėm, pas mus sugrįžo laisvė.“
Šis kasmetis pagerbimo vakaras jau tapo gilia tradicija, telkiančia bendruomenę ne tik prisiminti praeitį, bet ir kurti prasmingą dabartį. Dariaus ir Girėno vardai išliko ne tik istorijos puslapiuose, bet ir širdyse – kaip gyvas įkvėpimo šaltinis.
Priminsime, kad pernai šio renginio metu iškilmingai buvo pagerbti ir apdovanoti Anykščių rajono kultūros ir meno kolektyvų vadovai už svarų indėlį bei dalyvavimą Lietuvos šimtmečio dainų šventėje Vilniuje.

Kas buvo patarėju, kai apie dešros galą pasakė kalbą?
Maž koks Donaldas? Istorine kalba jau senei pasakyta. Butu gerai pakartot.
Silpnoka mero kalba. Bandyta akcentuoti, kad tiek valandų, kiek skrido Lietuvos milžinai net išsėdėti labai sunku. Bet istorijos pamokėlę jau buvome išklausę iš gerbiamo Buziliausko.
Prie intelektualios Rūtos, kalbos buvo geresnės.
Prie tuščios Ramūnė taps skirtos darželinukams?
Jinai labai gera
Kas tokia gera?