Praėjus 2 metams nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ir atliko šios tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditą. Pateiktose išvadose konstatuojama, kad silpnai vertinama tarnyboje įdiegta vidaus kontrolės sistema, o nustatyti trūkumai turi įtakos jos veiklai. Pateikiama analizė, kuriose srityse įžvelgiami trūkumai: tobulintina vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, neatsakingai naudojamos turto valdymo lėšos, neaiškus informacijos apie tarnybos finansus ir veiklą pateikimas, turi trūkumų pavėžėjimo paslauga.
Toliau audito išvadose pateikiamos rekomendacijos. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma inicijuoti finansavimo tvarkos pakeitimą ir peržiūrėti pavėžėjimo paslaugų reglamentavimą. GMP tarnybai rekomenduojama sukurti veikiančią vidaus kontrolės sistemą, peržiūrėti valdymo struktūros modelį, parengti ir patvirtinti finansų valdymo tvarkas, peržiūrėti viešųjų pirkimo organizavimo procesą ir tobulinti finansavimo modelį.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, auditas buvo atliktas prioriteto tvarka, kad visuomenė ir ministerijos vadovybė galėtų susipažinti, kaip po reformos sekėsi GMP tarnybai, vadovaujantis vienodais standartais, teikti pagalbą gyventojams.
„Ateityje GMP tarnybos veikla bus atidžiai stebima ir kontroliuojama. Tarnybos vadovybė turės nuolat atsiskaityti, kad matytume, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Juk pagrindinis atlikto audito tikslas, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai. Pacientai turi gauti kokybiškas paslaugas ir jos turi būti suteiktos laiku“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė.
GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis sako, kad auditas atsakė į nemažai ir pačios tarnybos keltų klausimų, kurių vienas svarbiausių yra finansavimas. „Audito išvadose minimus veiklos trūkumus galime įvardinti kaip augimo skausmus – dažnai užmirštama, kad nacionalinei GMP tarnybai vos keli metai, tad natūralu, kad organizacija auga, mokosi, klysta, taiso klaidas. Išvadose yra aiškiai nurodyta, kad dabartinis GMP tarnybos finansavimo modelis yra netvarus, neparemtas realiomis sąnaudomis – tikiuosi tai bus akstinas pradėti diskusijas su steigėju dėl finansavimo modelio keitimo, kad būtų tinkamai užtikrinta tarnybos veikla“, – teigia D. Paliulionis.
GMP tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditas buvo įtrauktas į šių metų SAM veiklos planus, taip pat siūlymą dėl audito pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Naujoji GMP tarnyba oficialiai darbą pradėjo 2023 m. liepos 1 d. Įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP įstaigos sujungtos į vieną tarnybą su administracija Kaune. Keturi regioniniai padaliniai – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – koordinuoja greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje. Tarnyba vienija beveik tris tūkstančius darbuotojų – gydytojų, paramedikų, vairuotojų, kitų specialistų.
