Liepos 26 d. Anykščių koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre buvo atverta interaktyvi patyriminė ekspozicija-paroda „Tiltai namo“, kurioje savo darbus pristato jaunosios kartos anykštėnai menininkai: Barbora Matonytė, Liudvikas Kesminas, Greta Grikevičiūtė, Pijus Čeikauskas, Indrė Milašiūtė, Augustinas Milašius, Gabrielė Vetkinaitė. Šios ekspozicijos-parodos lankytojai išvys instaliacijas, objektus, ir garso kūrinius, išsidėsčiusius įvairiose Koplyčios pastato erdvėse.
Pagrindinis patyriminės ekspozicijos tikslas buvo sukurti atmosferą erdvėje – Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre – į kurią patekęs lankytojas patirtų įvairias temas, kurios jau mus visus neišvengiamai asmeniškai palietė: klimato kaita, karas, kalbinis svetimizmas, žievėgraužis-topografas, sausra, išnykusios, nykstančios ir esamos tradicijos, laikas ir gyvenimo tempas, susvetimėjimas, modernizacija, dirbtinis intelektas ir t. t. Tai yra ir faktinės ir stereotipinės mus veikiančios temos, kurios kardinaliai pakeitė pasaulį, Anykščius ir mus visus, o jei nepakeitė, tai daro įtaką mūsų gyvenimams netiesiogiai arba tiesiogiai.
Ekspozicijos „Tiltai namo“ organizatoriai pakvietė jaunuosius anykštėnus menininkus sukurti arba perkurti pasirinktą Koplyčios pastato erdvę meninių intervencijų pagalba. Ekspozicijos instaliavimo metu buvo norima atkreipti projekto dalyvių dėmesį į šį unikalų Koplyčios pastatą, jį pažinti ir patyrinėti, paskatinti susimąstyti kaip supanti aplinka formuoja mūsų identitetą. Šio proceso eigoje sukurta ekspozicija kviečia žiūrovą arba pajusti teigiamus, nostalgiškus jausmus, arba visiškai kitokių spalvų pojūčius skirtingai nuo to, ko siekia pats kūrėjas, kur link veda menininko sukurta instaliacija – „tiltas“.
Greta Grikevičiūtė, „SKARELĖ“, aliuminis, medinės dėžės. Greta pristato savo kūrinį: „Skobdama tūrinę formą galvojau apie močiutes. Ona, kuri Dzūkijos kaime kasdien puošdavosi skarelėmis, turėjo jų įvairių raštų ir medžiagų. Pasmakrėje mazgelį rišdavo tik išeigai, darbų metu – pakaušyje. Močiutės nebėra. Liko praeities prisiminimai, kurie sklando ir virpina orą. Senosiose Anykščių kapinėse ilsisi kita močiutė Ona, prasilenkėm, nesusitikom. Pažįstu ją iš pasakojimų, nuotraukų ir tėčio iškalto portreto akmenyje. 1000 laipsnių temperatūroje išlydžiusi iš krikšto tėčio gautus gamyklinius aliuminio rėmus, stebėjau kaip karšta srovė liejosi į juodoje žemėje paruoštą formą. Prabangių automobilių dalys transformavosi į tvirtą skarelę su vidine tuštuma – ilgesiu ryšio, kurio nebuvo. Mąstau apie Moteris, jos transformuoja ir transformuojasi, atveria tarpą tarp praeities ir ateities.“
Greta Grikevičiūtė (g. 1985) baigė šiuolaikinės skulptūros magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkės kūrybai būdingos minimalistinės raiškos, instaliatyvus eksperimentavimas, viešumo ir privatumo, intymumo ribų tyrinėjimas, įtampų fiksavimas. Nagrinėdama mąstymo procesą autorė tarsi flirtuoja su stebėtojo atmintimi. G. Grikevičiūtė kuria šviesos instaliacijas, inicijuoja ir kuruoja menines situacijas, dalyvauja grupinėse parodose.
Barbora Matonytė, KAS NEDEGA – NUSKĘS, mišrios medžiagos, mišri technika. Šioje ekspozicijoje-parodoje Barbora pasirinko vandens temą, kas yra neatsiejama nuo Anykščių – miesto prie Šventosios upės. Menininkės instaliacijoje pastebime keletą pagrindinių elementų: vandenynų žemėlapį, degančias žvakes, muilo burbulus pučiančius pingvinus ir bažnyčios fragmentą, kurie visi drauge kuria intriguojančią ir daugialypę pasakojimo liniją. Šis kūrinys galimai kviečia gilintis į žmogaus gyvenimo trapumą, pažeidžiamumą ir pastangas kontroliuoti savo likimą, atskleidžia pasaulio ir egzistencijos neapibrėžtumą. Tai daugiaprasmis, filosofinį kūrinys, kuris kviečia susimąstyti apie mūsų vietą pasaulyje ir kovą su neišvengiamu likimu.
Barbora Matonytė (g. 1996) – jaunosios kartos menininkė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Barboros kūrybinės veiklos laukas geriausiai apibūdinamas kaip įvairių skulptūrinių išraiškų išplėstiniame lauke, erdvėje ir patyriminėje plotmėje paieškos. Kūryba tarpdisciplininėje terpėje aiškiai išsiskiria dvejais pagrindiniais laukais: vizualaus meno instaliacijų ir garso meno diskursai, bei jų jungimo galimybės. Kūrėja neretai savo praktikoje bendradarbiauja su kitų meno sričių atstovais bei tyrinėja (sub)kultūrinius reiškinius, uždarų bendruomenių komunikacijos metodus bei savo kūryboje stengiasi paneigti stereotipais grįstus pasaulėžiūros modelius.
Liudvikas Kesminas, METRIKACIJOS SKYRIAUS LAUKIAMASIS, plienas, aliuminis, spaustuvai, cinkuota grandinė. Ekspozicijoje-parodoje „Tiltai namo“ Liudvikas pateikia erdvinę instaliaciją – integruoja metalo paveikslus Koplyčioje įsikūrusio Metrikacijos skyriaus laukiamajame. Modernūs, šiek tiek industriniai paveikslai savo stilistika ir struktūra kontrastuoja su aplinka, tačiau tuo pačiu kuria ir tam tikrą dialogą su aplinka, pastato architektūra ir augalais, taip išlaikomas modernumo ir dinamiškumo pojūtis. Erdvėje pakabinti paveikslai tarsi „gyvena“ šioje erdvėje ir gali būti matomi iš skirtingų kampų, todėl tai nėra tik meno objektai, vyksta įvietinimo procesas, stebime šiuolaikinio meno dialogą su kasdiene įstaigos erdve – laukiamuoju.
Liudvikas Kesminas (g. 1997) – jaunosios kartos menininkas, šiuolaikinio meno atstovas bei Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Autorius savo kūryboje plėtoja žaidimo fenomeną ir jo vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Žaidėjo, žiūrovo, dalyvio santykį į taisyklėmis pagrįstą žmogaus sukurtą aplinką. Ieškodamas neatitikimų, spragų ar klaidų sistemose, L. Kesminas pasitelkia subjektyvias menines praktikas, kaip įrankį kurti vizualines istorijas dažnai pateikiamas erdvinės instaliacijos pavidalu, piešinio, tapybos formatu ar rastinių daiktų pritaikymo, pernaudojimo strategija.
Indrė Milašiūtė, „KAIP PASIKLOSI, TAIP IŠMIEGOSI“, pušies žievė, siuvimas. Gamtoje viskas vyksta ciklais. Medžių žievė krenta ir kloja patalą naujam miškui. Mūsų akiai nepatrauklūs stuobriai ir virtuoliai yra miško gyventojų buveinės ir maistas. Liaudies posakiu „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“ Indrė kviečia būti žiūrovais, o ne griovėjais. Leisti gamtai pačiai tvarkytis ir palikti nepaliestos gamtos ateities kartoms.
Indrė Milašiūtė (g. 1997) studijavo VDA Tekstilės meno ir dizaino katedroje (bakalauro laipsnis). 2017–2018 m. pagal „Erasmus+“ programą atliko mainų studijas Estijos dailės akademijoje, Tekstilės dizaino katedroje. 2019 m. dalyvavo šiuolaikinės tekstilės parodoje „O kas, jeigu?“, surengė personalinę parodą „(N)gyva miško paklotė“ ir dalyvavo VDA magistrantų baigiamųjų darbų parodoje „Meno celės“.
Augustinas Milašius, „PO VANDENIU“, tonuota liepa, virvė. Augustinas pasakoja, kad virš galvų kabančios vandens lelijos sukuria jausmą, jog esi po vandeniu. Vieni skęstam, o kiti degam dėl sausros. Ši instaliacija kviečia susimąstyti, kas būtų jeigu vanduo nebenuslūgtų… Antrasis Augustino darbas „BUVEINĖ“, karklai, medžio karkasas. Tai potyrių tunelis iš karklų šakų. Atgaivinantis atmintyje daug dalykų. Išvaizda primenanti vaikystėje mūsų mėgtas statyti būstines. Einant per buveinę ore tvyro stiprus džiūstančių lapų kvapas, apima jausmas tarsi atsidūrus pirtyje ar patalpoje, pilnoje pridžiaustytų vantų. Augustinas Milašius (g. 2001) – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto būsimas trečio kurso skulptūros studentas, dalyvauja grupinėse parodose.
Pijus Čeikauskas-Pidžinas, KOPLYČIOS DEBESIS, medžio plokštė, aerozoliniai dažai. Ekspozicijoje „Tiltai namo“ Pijaus darbas atsiduria Koplyčios languose. Šis kūrinys yra tarsi derina tradiciją ir šiuolaikiškumą, unikaliuose pastato languose įkurdamas šiuolaikine vizualine estetika pavaizduotus mitologinius personažus. Šios išpjautos figūros, kuriose naudojama tuščio ir užpildyto kontrasto technika kuria vizualinę patirtį, kuri kviečia žiūrovą įsijausti į kultūrinius simbolius, istorijas ir mitologiją, taip pat reflektuoja šiuolaikinį pasaulį ir jo įvairialypį pobūdį.
Kaip menininkas Pijus Čeikauskas-Pidžinas (g. 1995) kuria keliose disciplinose, šiuo metu gatvės mene. Sarkazmas, ironija, grubios linijos, ryškios spalvos, komikso stilius. Pidžino stilius nuo skaitmeninio iki fizinio turinio, kuris driekiasi nuo animacijos, grafinio dizaino, medžio plokščių, muralų ir komiksų meno. Tai gatvės paukštis paliekantis po savęs pėdsakus. Vizija paleisti meną į viešąsias erdves, žiūrovui, nepasiekiančiam galerijos erdvės. Menas į laisvę.
Gabrielė Vetkinaitė, garso instaliacija „DAINOS APIE SAVE“. „Dainos apie save“ yra albumas sudarytas iš ketverių metų laikotarpyje sukurtų dainų performansams. G. Vetkinaitė kuria meditatyvias melodijas pasiremdama rezonuojančia poezija. Šio albumo tekstai sudaryti pagal W. Whitman ir R. Tagore. Sudėti dainas į albumą kilo mintis kuomet prie autorės priėjo senyva moteris ir paklausė, kur galima įsigyti albumą. Albumas jau išleistas, jo paklausyti galima parodoje. Ekspozicijos-parodos atidarymo metu Gabrielė atliko savo dainas gyvai. Tai buvo ramus ir poetiškas muzikinis performansas, atliktas neįprastoje ir naujai atrastoje Koplyčios erdvėje – balkonėlyje virš įėjimo. Autorė tyliu dainavimu tarsi kvietė visus sustoti, nurimti, įsiklausyti…
Gabrielė Vetkinaitė (1996) yra iš Anykščių kilusi menininkė, baigusi šiuolaikinės skulptūros bakalauro bei magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Ji kuria garso instaliacijas, performansus, kuriuose dominuoja rožinė spalva ir meditatyviu balsu atliekamos dainos. Autorė savo meninėje praktikoje akcentuoja emocionalaus turinio paiešką, pabrėždama sau artimą kūrinio kaip dovanos, atlikimo momento – kaip paleidimo ritualo, sampratą.
Patyriminė ekspozicija buvo kurta XI pasaulio anykštėnų suvažiavimo proga. Bendra visą šių metų suvažiavimą vienijanti tema buvo „Tiltai namo“ – tai yra aliuzija į simbolinę bendrijos veiklos prasmę – „tilto“ tarp gimtojo Anykščių krašto ir jame gyvenančių ir nuo jo nutolusių kraštiečių, gyvenančių skirtinguose Lietuvos miestuose ir diasporoje visame pasaulyje. Kiekvienas šios ekspozicijos-parodos dalyvis sukūrė tarsi asmeninį „tiltą“, jungiantį jį su artimu Anykščių kraštu ir kviečiantį žiūrovą kontempliuoti įvairiomis temomis menininko sukurto „tilto“ dėka.
Patyriminė ekspozicija-paroda „Tiltai namo“ veiks iki 2025 m. rugpjūčio 11 dienos.
Lankymo laikas: I–IV 8–17 val., V 8–16 val.
Organizatoriai: Pasaulio anykštėnų bendrija, Anykščių menų centras
Rėmėjas: Anykščių rajono savivaldybė
Informacinis rėmėjas: regioninių naujienų portalas www.anyksta.lt
