Jau antrą kartą Seimo konservatoriams nepavyko parlamentui pateikti įstatymo pataisų, siūlančių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo Lietuvoje sąlygas.
Socialdemokratams paprašius, šis klausimas išbrauktas iš ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės. Kaip akcentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, išimtinė teisė teikti tokį projektą yra suteikta Vyriausybei.
„Seimas saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo priimtų įstatymų. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą išimtinę teisę teikti tokį įstatymo projektą turi Vyriausybė. Aš suprantu, kad 15 Seimo narių pasirašė projektą. Tai simbolinis skaičius, nes tiek pat yra Vyriausybės narių, bet tai nėra dabar veikiančios Vyriausybės projektas. Nepaisant galbūt gerų siūlymų, gero turinio, jie gali atsidurti ir kitame įstatymo projekte“, – Seimo posėdyje sakė J. Sabatauskas.
Jo siūlymą išbraukti konservatorių iniciatyvą iš ketvirtadienio darbotvarkės palaikė 68 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 10.
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė ketvirtadienį ketino pateikti Seimui įstatymo pataisas, siūlančias Rusijos ir Baltarusijos piliečiams griežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo Lietuvoje sąlygas.
Ji planavo pasiūlyti parlamentarams uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti NT šalia karinių poligonų ir kitų strategiškai svarbių objektų, primena ELTA.
Norintiems įsikurti šalia tokių objektų būtų numatytas papildomas saugiklis– tokį NT galėtų įsigyti tik Lietuvos institucijų sutikimą gavę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
Jei Seimas pritartų projektui, įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje galėtų tik galiojantį leidimą nuolat gyventi turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tokios galimybės neturėtų leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje turintys šių šalių piliečiai.
Pasak M. Lingės, nedraugiškų valstybių piliečių įsigytas nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas įvairioms priešiškoms veikloms, jis gali tapti priedanga ilgalaikėms žvalgybos operacijoms, taip pat naudojamas informacijos rinkimui ir kitiems tikslams.
Anot M. Lingės, statistika rodo, kad ypač Rusijos piliečiai aktyviai perka turtą prie strateginių objektų.
Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. Rusijos piliečiai įsigijo 2 tūkst. 814 nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje, Baltarusijos piliečiai – 1 tūkst. 834 objektus.
Galiojantis įstatymas nereglamentuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisės įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ar karinių poligonų.
Parduoda Lietuvą Oleka su savo šutve
Baisu.
Kaip čia gavosi? Tai negi seime yra ir ne visai nuprotėjusių sėdinčiųjų.
Kagebistus išrinko į Seimą.Kitsip ir nebūtų buvę.Klaiku.
Prasta naujiena.