„Anykštos“ žurnalistų mintys minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną apie žodžio laisvę.
Gražina ŠMIGELSKIENĖ, ,,Anykštos“ vyriausioji redaktorė:
Kalba apie laisvę visuomet yra kalba apie drąsą.
Kai klausiu savęs ar turiu šiandien teisę į laisvą žodį, iš tiesų klausiu savęs ar turiu šiandien drąsos matyti, apmąstyti tai, ką matau, ir drąsos pasakyti tai, ką pamačiusi ir apmąsčiusi esu supratusi.
Drąsių žmonių buvo visais laikais. Ir carinės priespaudos metais, kai lietuviškus žodžius vertė rašyti rusiškais rašmenimis, ir sovietiniais laikais, kai už atvirai išsakytą mintį galėjai būti supūdytas kalėjime.
Drąsių žmonių matė ir šių laikų anykštėnai.
Iš mūsų krašto buvo kilusi sovietinio saugumo persekiota ir kalinta sesuo Nijolė Sadūnaitė buvo vienodai sąžininga sakydama tiesą tiek sovietiniais, tiek nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos laikais. Prisiminkime, kaip ši besišypsanti vienuolė drąsiai gynė neteisėtai mūsų teisėsaugos pareigūnų provokuotą ir iki teismo kalintą merginą – Eglę Kusaitę, kurios byla net pasiekė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Kitas anykštėnams pažįstamas drąsus žmogus buvo Kavarsko parapijoje tarnavęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Kiek tarp mūsų yra tokių, kurie šiais nepalaužiamais disidentais, nepriklausomo mąstymo žmonėmis žavėjosi? Manau, mažuma. Daugelis žmonių jų nesuprato, laikė neracionaliais ir gal net ne visai protingais. Apie tokius, kurie pučia ne į viešai priimtą nuomonių dūdą, dabar sakoma: ai, marginalai….
Sakoma, kad drąsiųjų – vedlių ir maištininkų – yra apie dešimt procentų populiacijos.
Drąsa mažumos ženklas, todėl drąsių vengiama. Jeigu jiems nepasiseks – gali nukentėti, nes gali būti susietas su jais…
Drąsiems giliai širdyje ir pavydima. Drąsa užgauna ego – matai, kad kitas gali, o tau baisu – savisauga šnabžda pastovėti po medžiu, kol muša žmogų. Įspūdinga frazė iš Vytauto Žalakevičiaus filmo ,,Vienos dienos kronika“. Pamenat? ,,Kodėl stovėjote po medžiu, kai šalia žudė žmogų?“
Manau, dauguma stovi po medžiu dėl to, kad drąsos ir baimės nepasirenkama. Tai – duotybė, kuri – ir prakeiksmas, ir palaima. Ją kažkiek, tačiau tik kažkiek, galima pakeisti auklėjimu ir pavyzdžiais.
O pasaulio vežimą stumia drąsieji. Mūsų uždavinys – auginti drąsą.























Lietuvoje laisvu zodziu vadinamas tik vienos partijos protegavimas ir ponia redaktore pati tame labai aktyviai dalyvauja
Ir kokią partiją ponia redaktorė ie ,,Anykšta” propaguoja? Būtų įdomu sužinoti.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!As galiu paaiskinti.
Siai dienai jei zmogus nesupranta kad Vakaru pasauli vyksta nuozmi kova tarp kairiuju ir desiniuju jegu, jis arba labai ribotas, arba apsimeta naiviu. Si kova eina nuo JAV politiniu jegu susiskirstymo. Respublikonu desinieji ir Demokratai (kairieji). Kadangi sios jegos betarpiskai pereina i Vakaru europa ir daro ne tik milziniska itaka, bet ir tarpusavi arsiai kovoja, kas valdys ateities Globalu pasauli. Vadinamos tiesiog kairieji ir desinieji. Kadangi Lietuvos kairieji save ivardino kaip desiniaisiais. Naudojo desines pasaulejautos retorika, pseudo patriotizma. Nors neturejo nei laso realioje veikloje desines pakraipos. Betarpiskus rysius palaike tik su vakaru pasaulio kairiaisiais. Arsiai veike kaip itakoti vakaru pasaulio kairiaja politika ir isstumti desiniuosius. Lietuvoje mes priversti juos vadini leftistais.
Leftistai iki tiek turi izulumo, nors aiskiai suvokia su kuom susijusios Lietuvos realios desiniosios politines jegos, vadina jas marginalais, vatnikais ir panasiai.
———————————–
Tai atsakant i jusu klausima apie ziniasklaida, Lietuvoje praktiskai visa ziniasklaida, iskalitant LRT, pagrinde valdoma kairiuju politiku.
Tik Kvazimodas vieno praso. Baikime Lietuvos kairiesiems priskirti desinizmo pseudo patriotizma. Tai yra Liberalieji Globolistai, jie neturi nieko bendro su nacionaliniu patriotizmu.
————————
Ir nepainioti su Anyksciu krasto Liberalais. Nors kai kurie is ju sieke seimo, matosi pagal ju pasaulejauta kad ji yra desines pakraipos. Daugelis ju orientuoti i versla, laisva rinka, bet ne kosmogenines ideologijas. Manau tiesiog Liberalais tapo, kaip tikintis kad tai desinioji politine jega.
Nijolė Sadūnaitė tai žmogus kurio net „vertybinė” gauja nedrįso pulti. O mes Uteniškiai galime pasigirti miesto garbės piliečiu, buvusiu komunistu, po to jedinstvininku, po to TS-LK nariu kuriam šį apdovanojimą įteikė partkomo ideologinio skyriaus vedėjas.
Drąsiu reikia gimti. Čia tiesa.
Kai kas išsiugdo. Kaip discipliną. Bet ir jie gimdami jau turbūt turi šį polinkį.
Išsiugdo subinlaižystę. Ypač kaip prilenda prie lovio
To šeimoj išmoksta.
Būna išimčiuy Bet pagrindas šeima.
Eligijus Smetona buvo tikras Lietuvos laisvės gynėjas.Nepamirškime.
Tikrai nepelnytai užmirštas Eligijaus gyvenimas. Galėtų apie jo kryžių statybą tremtiniams vietos istorikai parašyti knygą. Būtų vertinga Anykščių istorijai, nes dar yra žmonių, kurie a.a. E. Smetoną prisimena.
Tik kam tai dabar rūpi. Svarinsko simbolinės kapinės nesurastiems nukankintiems partizanams Kavarske taip pat apleistos.
Akcentuojamės į pastiko indus ir perfomansus, bet ne į tai, kas iš tikrųjų svarbu Lietuvai.
a.a.Smetona netiko vietiniams politikams už tiesą.Tremties kankinys Tikras ,sąžiningas žmogus.Didelis akmuo į kraštotyros daržą.
Daug istorikų Anykščiuose.Bet gal per mažai garbės būtų rašant apie tikrą Lietuvos žmogų.?Tikrai būtų įdomu pamatyti kas parašys?
Na habilituoti gal????
Tikrų garbingų žmonių veidmainiai vengia.Teko matyti ir dabartinius garbės Piliečius taip elgiantis Garbės piliečio vardas turi būti suteiktas A.A Eligijus Smetonai.
Tuo metu buvau mokinė- kraštotyrininkė.Prisimenu mūsų būrelio narių apsilankymą pas gerb.Eligijų Smetoną.Iki sielos gelmių sujaudino jo pasakojimas.Tai tragiško likimo žmogus,neišdavęs savo įsitikinimų.Neišdavęs laisvės siekių.Vis mąstau, kodėl jį pamiršo Lietuva.Ir gimtieji Anykščiai pamiršo? Eligijaus Smetonos indėlis įtvirtinant Nepriklausomybę milžimiškas.
Suteikime jam Garbės piliečio vardą, o gal įamžinkime kitokiu būdu.Šis žmogus to vertas!
Visais laikais dauguma laukė kuo baigsis drąsiems, o po to patys juos nustumdavo, juos marginalizuodavo.
Baudžiava Lietuvoje išsilaikė ilgiausiai Europoje . Prisitaikymas yra lietuvio gene.
Yra išimčių.
Nei mes laisvi .Jus fondososai ,mes melziamos avys
Zoofilas,fui,vėl tu.
Tai tavę melžia.Oho,koks tobulas.
Konservatos ))))
Įdomiai mąsto. Patiko.