Pastarosiomis dienomis paaiškėjus, jog daugelis nežino, kur slėptis iškilus realiam pavojui, siūloma įstatyme numatyti pareigą iš anksto individualiai informuoti gyventojus apie jiems priskirtą artimiausią priedangą.
Tai numatantį pasiūlymą Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas kartu su kitais socialdemokratų frakcijos nariais.
Jei Seimas pritartų, oro pavojaus, agresijos akto ar karo padėties metu gyventojai asmeniškai ir iš anksto būtų informuojami apie jiems pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskirtą artimiausią priedangą.
Jei nėra galimybės priskirti priedangą arba gyventojas yra ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, jis turėtų būti informuojamas apie artimiausias viešai prieinamas alternatyvias priedangas arba kitus apsaugos būdus.
Šiuo įregistruotu pasiūlymu siekiama užtikrinti aiškesnį gyventojų informavimą apie civilinės saugos infrastruktūrą, didinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, suvaldyti masinių grūsčių bei chaoso rizikas pavojaus metu.
„Paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas ir jį lydėjęs chaosas bei žmonių sąmyšis labai aiškiai parodė problemą – net ir vykstant įvairioms informavimo apie pasiruošimą dienai „X“ kampanijoms, žmonės vis dar nežino, kaip reikėtų elgtis oro pavojaus atveju, kokia priedanga jiems priklauso, kur ji yra. Kitą kartą toks nežinojimas gali būti pražūtingas“, – sako L. Jonauskas.
Parlamentaras mano, kad nesant aiškaus ir išankstinio gyventojų srautų paskirstymo, kyla reali grėsmė, kad didelė dalis žmonių instinktyviai bandys patekti į tas pačias, vizualiai geriausiai žinomas ar viešai labiau pastebimas priedangas.
„Tai gali nulemti masines grūstis prie įėjimų, logistinį chaosą ir logiškai nepagrįstą infrastruktūros perkrovą, kas ekstremalios situacijos ir panikos sąlygomis gali tapti papildomų aukų bei sužalojimų priežastimi“, – sako L. Jonauskas.
Nors šiuo metu informacija apie priedangas gyventojams pateikiama specialiuose informaciniuose portaluose ir žemėlapiuose, tačiau jis pastebi, kad praktikoje ne visi apie tai žino.
„Ekstremalių situacijų metu žmonės neturi laiko ieškoti informacijos apie priedangas specialiuose portaluose ar žemėlapiuose, o daugelis vyresnio amžiaus asmenų išvis tokios informacijos negali susirasti. Ką jau kalbėti apie tai, kad sutrikus interneto ryšiui, net ir gebantys naudotis internetu negali pasiekti reikiamos informacijos. Kiekvienas gyventojas turėtų iš anksto asmeniškai būti informuotas, kur ir kaip jis gali pasislėpti ekstremalios situacijos metu, apsisaugoti pats ir apsaugoti savo šeimą“, – teigia L. Jonauskas.
Kaip jis sakė Eltai, prievolė informuoti gyventojus apie jiems priskirtas priedangas greičiausia atiteks savivaldybėms.
Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato priedangų naudojimo paskirtį, tačiau įstatymas neįtvirtina aiškios pareigos gyventojus iš anksto individualiai informuoti apie jiems priskirtą artimiausią priedangą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ar alternatyvias apsaugos galimybes tais atvejais, kai tokios priedangos priskirti nėra galimybės.
didesnio absurdo nesugalvojo gyvenu Kaune, deklaruota gyvenamoji – Anykščiai, informuos, kad artimiausia priedanga Liudiškių gatvėj.jo
Nuo tu ,,dronu ,kuriu pasirodo net nebuvo ,dvi dienas asilai lindo i rusius ,kad nausedos gauja galetu malonuma pajausti
Kaip rusai praeita nakti kijevo nacistus sudauze ir pagalvokit ,ar jus kazkokios priedangos apsaugos ,juo labiau ,kad rusai pasake ,jog ukrainoje saugomi zmones ,nes ukrainieciai ir yra tie patys rusai ,todel nenaudojami galingiausi ginklai ,o europoidams jokio gailescio nebus .Reikia ne nacius remti ,o savus vilniaus parazitus utilizuot ,kurie mus nori itraukti i kara
Kai kaimų gyventojai gaus žinutes, kad jiems priskirta artimiausia priedanga už 10 ar 20 kilometrų bus tikras anekdotas.
Kaimo gyventojai netokie myžniai kaip miestiečiai, jiem nereikia slėptis vos kažkas nusi.erdė.