2026 m. birželio 27 dieną, kaitros įšildytais keliais ir keleliais link Vilniaus rajono pajudėjo pilnas autobusas levaniškiečių, traupiečių ir kitų prisijungusiųjų – daugiau nei 40 dalyvių leidosi į turiningą, bendruomenišką ir įkvepiančią kelionę, kurioje bendrauta su vietos kūrėjais ir ūkininkais, vyko praktinės edukacijos ir degustacijos, semtasi naujų patirčių ir net ragauta meduolių su silke!
Levaniškiečiai, įgyvendindami rašomus ir teikiamus projektus, kasmet aplanko vis naujas vietas, o šį kartą tai buvo 10-ties valandų mokomasis vizitas po vaizdingiausią šiaurinę Vilniaus rajono dalį ir Neries regioninį parką.
Pirmoji vieta, kur visi stabtelėjo dar nuo pat ankstyvo ryto, buvo simboliškai prasminga kelionės vieta – nuošaliame Šilėnų kaime stūksanti, 300 gyvavimo metų 2025-aisiais pasitikusi Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Kaimo medinė bažnyčia įsikūrusi plynaukštės pakraštyje, tad kelionės dalyviai apsilankė ir prie šalia bažnyčios esančio šaltinio. Ne visi keliauninkai leidosi ir lenkėsi žemyn šaltinio vandeniu atsigaivinti, bet keli nulipę šliūkštelėjo vandens delnais visiems, kad bent po lašelį pajustų.
„Džiaugsmo dirbtuvėse“, kurios įsikūrusios Naujojoje Rėvoje (Zujūnų sen.) mokomojo vizito dalyvių laukė meduolių kolekcijos pristatymas ir edukacija. Dirbtuvių vadovė Regina Žemaitienė pristatė meduolio dekoravimo raidos kelią nuo viduramžių iki šiandienos, be to, kiekvienas edukacijos narys dekoravo savo meduolį, kurį parsivežė į namus. Meduolių dekoravimo edukacijos dalyvius sudomino ir naujasis inovatyvus konditerinis spausdintuvas, dailiai atspausdinantis norimus piešinius. Dailūs, įmantriais raštais ir piešiniais išmarginti meduoliai – anokia naujovė (tokių meduolių juk gausu mugėse ir šventėse), o štai paragauti meduolio su silke buvo kažkas tokio… Būtent tokių meduoliukų – su silke – daugelis anykštėnų įsigijo ir namiškiams lauktuvių vežė.
Toje pačioje Zujūnų seniūnijoje buvo ir antroji anykštėnų keliauninkų sustojimo viena – šeimos ūkis „Geltoni botai“. Itin svetingai pasitikusi ūkininkė Ina Grecka pristatė modernaus, tvaraus šeimos ūkio istoriją, aprodė didžiausią vynuogyną Vilniaus regione, o jos vyras Vytautas Greckas pristatė vykdomas veiklas bei kalbėjo apie plėtojamą užaugintos produkcijos pardavimo modelį. Prižiūrimi ir puoselėjami vynuogynai, pasak šeimininko, jiems patiems taip ir neatsipirks, bet gal kada atsipirks jų vaikams… Beje, idėja pavadinti šeimos ūkį „Geltoni botai“ kilo dar tada, kai ūkininkų vaikai lietingą dieną lakstė geltonais botukais. Dabar jau ir jų pačių ūgtelėję vaikai, ir į edukacijas atvykstantys dalyviai mielai ragauja, įsigyja vynuogių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų bei šitakių grybų.
Platiniškių kaime visi keliauninkai apsilankė autentiškame „Vytenio parke“, kur mėgavosi čia pat gaminamais pietumis gamtos apsuptyje. Pažintinės ekskursijos metu stebėta, kaip dera kūrybiškumas, tvarumas ir patyrimas gamtoje. Dalyviai taip pat pasisėmė idėjų, kaip panašius tvarumo principus galima pritaikyti savo bendruomenių aplinkoje.
Abejingų nepaliko sustojimas „Briedžio sapne“ Vydautiškių kaime. Šioje patyriminio poilsio sodyboje suptasi ir fotografuotasi prie didžiulio briedžio simbolio, maudytasi tvenkinyje, o atsigaivinus dalyvauta senųjų skonių rūkymo edukacijoje. Trijų kartų mėsos rūkymo tradiciją susėdusiems prie stalų pristatė sodybos šeimininkai, verslininkai ir turizmo kūrėjai Rasa ir Mantas Jakovoniai. Kiekvieno stalo „išrinktajam šefui“, papuoštam „Briedžio sapno“ prijuoste, teko žavinga užduotis – paruošti mėsos gabaliuką rūkyti. Viskuo: druska, prieskoniais, reikalingais įrankiais – buvo pasirūpinta, tad šefams-keliauninkams teko mautis vienkartines pirštines ir mėsą paruošti taip, kad būtų itin skanu ir pakabinti į čia pat esančią rūkyklą, kur dūmai taip žadino apetitą… Kaip gi be skanių vaišių? Čia pat pjaustyta, dekoruota ir degustuota… Gražiausiai paserviravęs dvi lėkštes Levaniškio gyventojas Julijonas Jurkėnas apdovanotas „Briedžio sapno“ šeimininko išrūkytu kumpeliu. Tad atgal į autobusą keliauninkai lipo su dūmo kvapu ir gera nuotaika.
Besiskirstantys po kelionės dalyviai – bendruomenių aktyvas – gyrė levaniškiečius, o ypač Levaniškio bendruomenės pirmininkę Neriją Kairienę, už iniciatyvas teikti projektus, suburti gyventojus, jiems parodyti daugybę kitų galimybių, iš kurių galima semtis įvairios patirties planuojant veiklas ir stiprinant tarpbendruomeninį bendradarbiavimą.
























