„Parodykite, ką geriate kasdien“, – tokio prašymo iš šeimos gydytojo sulaukusi pacientė ant stalo išdėliojo devynias skirtingas maisto papildų pakuotes. Multivitaminai, vitaminas C, B grupės kompleksas, kalcis, kolagenas ir dar keletas preparatų, kurių paskirties moteris net negalėjo tiksliai įvardyti. Tokia situacija – ne retenybė ir Anykščių gydytojų kabinetuose.
Gydytojos verdiktas buvo griežtas: penkios iš devynių pakuočių buvo nustumtos į šalį kaip neduodančios jokios realios naudos, išskyrus finansines išlaidas. Kyla klausimas – kodėl tiek daug populiarių vitaminų ir papildų iš tiesų yra neveiksmingi?
Multivitaminai: ar tikrai verta leisti pinigus?
Pagrindinė taisyklė paprasta: jei žmogaus mityba yra subalansuota, organizmas didžiąją dalį reikalingų medžiagų jau gauna su maistu. Multivitamino tabletė tokiu atveju prideda tai, ko ir taip netrūksta, o perteklius yra tiesiog pašalinamas su šlapimu.
Vyrauja nuomonė, kad „blogiau nebus“, tačiau medikai įspėja, kad gali būti. Kai kurios medžiagos, vartojamos kartu, trukdo viena kitos pasisavinimui. Pavyzdžiui, kalcis gali blokuoti geležies įsisavinimą. Be to, per didelė tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino B6, dozė gali sukelti nervų pažeidimus. Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad sveikiems žmonėms multivitaminai retai kada pagerina energijos, imuniteto ar nuotaikos rodiklius.
Vitaminas C: populiarus mitas, kuris vis dar gajus
Vienas labiausiai paplitusių mitų – didžiulės vitamino C dozės, skirtos apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tiesa yra ta, kad organizmas pasiima tik tiek šio vitamino, kiek jam reikia, o likusį perteklių pašalina. Suaugusiam žmogui dažniausiai pakanka maždaug 100 miligramų per dieną – tokį kiekį lengva gauti su maistu valgant apelsinus, paprikas ar brokolius. Vartojant tūkstančio miligramų dozes, apčiuopiamos naudos nepajuntama, nes didžioji dalis tiesiog neįsisavinama.
Panaši situacija ir su B grupės vitaminais. Jei kraujo tyrimai nerodo trūkumo, papildomas jų vartojimas neduoda jokio efekto. Negana to, sintetinės vitaminų formos dažnai pasisavinamos prasčiau nei gaunamos su maistu.
Kalcis ir kolagenas: kada nauda virsta žala?
Kalcio papildai, vartojami be vitamino D, yra beveik beprasmiai, nes be šio kofaktoriaus kalcis yra labai prastai įsisavinamas. Dar daugiau – per didelis kalcio kiekis organizme gali didinti inkstų akmenų susidarymo ir kraujagyslių kalcifikacijos riziką.
Ne mažiau populiarus ir kolagenas, reklamuojamas kaip priemonė odai ir sąnariams. Tačiau biochemijos požiūriu, suvartotas kolagenas yra virškinamas kaip ir bet kuris kitas baltymas – suskaidomas į aminorūgštis. Organizmas šias aminorūgštis panaudoja ten, kur jam labiausiai reikia, ir nebūtinai odos ar sąnarių būklei gerinti. Tai labiau rinkodaros, o ne mokslo pasakojimas.
Kada maisto papildai iš tiesų yra būtini?
Vis dėlto, tam tikrais atvejais maisto papildai yra ne tik naudingi, bet ir būtini. Medikai išskiria kelias pagrindines situacijas:
- Vitaminas D. Jo trūkumas itin aktualus Lietuvos gyventojams tamsiaisiais metų mėnesiais, kai saulės spindulių gauname per mažai.
- Folio rūgštis. Būtina nėštumo metu kaip standartinė profilaktikos priemonė, padedanti išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų.
- Vitaminas B12. Dažnai trūksta veganams, vegetarams ir žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, dėl kurių ši medžiaga yra prasčiau pasisavinama.
- Geležis. Vartojama tik tada, kai kraujo tyrimai rodo aiškų jos trūkumą ir diagnozuojama mažakraujystė.
Gydytojų rekomendacija vieninga: prieš pradedant vartoti bet kokius vitaminus ar maisto papildus, pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su specialistu. Tai padės ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti galimos žalos sveikatai.
O ir ziema be tyrimu nereikia saves nuodyti visokiais papildais