Prie Traupio mokyklos šiuolaikinis cirkas rodė spektaklius

Traupio pagrindinėje mokykloje šiemet įsikūrusi šiuolaikinio cirko platforma „Teatronas“, kurią per projektus remia Anykščių rajono savivaldybė, per tris paskutinius savaitgalius parodė keturis nemokamus spektaklius.

Po spektaklio graudinosi

Vilniuje registruota asociacija „Teatronas“, kuriai vadovauja teatro ir šiuolaikinio cirko režisierius, šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ vadovas Gildas Aleksa, Traupyje įsikūrė šią vasarą. Buvusios mokyklos patalpose rezidavo menininkai ne tik iš Lietuvos – sporto salėje repetavo ir savo spektaklio eskizą traupiečiams parodė klounė Gaby Munoz, atvykusi net iš Meksikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė rugpjūčio 8 dieną lauke, prieš dabar jau nebeveikiančios mokyklos fasadą pastatytas batutas, ant kurio aktoriai parodytė šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį pagal Vinco Krėvės dramą „Šarūnas“. Šį spektaklį režisavo G. Aleksa. Tarp spektaklio žiūrovų buvo matyti anykštėnų, kavarskiečių, žinoma Lietuvos aktorė Redita Dominaitytė. Spektaklis sulaukė gausių aplodismentų, žiūrovai plojo atsistoję, dėkojo aktoriams asmeniškai.

„Šarūnas“ – „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams nominuotas, vienintelis pabaigtas spektaklis, kurį žiūrovai išvydo Traupyje. Kiti parodyti spektakliai buvo nebaigti. Prieš dvi savaites Traupyje buvo parodytas meksikietės klounės Gaby Munoz parodytas spektaklis „DIRT“, vėliaus Lietuvos ir Ukrainos menininkių nebaigtas spektaklis „Tracing and bounded“, lietuvių kūrėjų būda.collective spektaklio „Bliss“ eskizo pristatymas. Po spektaklių traupiečiai buvo pakviesti pabendrauti su menininkais, užduoti jiems klausimų, pateikti patarimų.
„Lietuvoje nėra vietos, kur menininkai galėtų kurti ir repetuoti ir nėra tokios praktikos žiūrėti nebaigtus spektaklius. Dėl to atvežėme „Šarūną“ – kad parodytume, kaip atrodo baigtas spektaklis, ir kaip – kuris dar pakeliui. Kai žmonės dalijasi įspūdžiais apie spektaklį, man tai yra neįkainojama. O kai parodėme baigtą spektaklį, sukėlėme įvairiausių emocijų – ir baimės, ir ašarų, ir teigiamų dalykų. Paulius Markevičius, aktorius, pats susigraudino, kai jam padėkoti priėjo susigraudinęs traupietis. Tai grąžina prasmės jausmą. Vilniuje žmonės visko prisisotinę, o čia buvo jausmas, kad žmonėms to reikia, kad tai darome ne veltui“, – „Anykštai“ sakė G. Aleksa.

Žiūrovų skaičius nenustebino

Paklaustas, ar sumanymas įsikurti Traupyje pasiteisino, G. Aleksa sakė, jog taip.
„Visuose spektakliuose, aš manau, turėjome 100 procentų miestelio. Nežinau, ar 100 procentų Traupio, bet kaskart atėjo daugiau žiūrovų, negu Traupyje yra žmonių. Šią vasarą išnaudojome išsimėginti – ar tinka mums, ar tinka Traupiui, ar čia įmanoma gyventi: pastatas nešildomas, jis genda, turėjome rūpesčių su trūkusiais vamzdžiais, elektra… Remontą mes su savivaldybe dengiame per pusę. Negalvojome, kad gauname ligotą arklį, kuriam reikėjo taisyti dantis“, – sakė vasarą tarp Vilniaus ir Traupio leidęs režisierius G. Aleksa.

„Teatrono“ įkūrėjas patikino, kad gausiai susirinkę žiūrovai jo nenustebino – to ir tikėjęsis.
„Atvirai – aš tikėjausi, kad žmonės ateis, nors šiuolaikinis cirkas nėra visiems. Kam nepatiks – tas nebeateis. Tačiau į kiekvieną pasirodymą atėjo vis naujų žiūrovų. Kas mus nudžiugino – kad čia nereikia didelių reklamų – tereikia paskleisti žodį ir visi žino, kad kažkas nutinka.
Darbą su bendruomenėmis vykdome nuo seno ir aš žinojau, kad iš pradžių bus priešiškumo, o paskui – „neišvažiuokit“. Todėl gana sąmoningai dariau tam tikrus veiksmus ir nesileidau į tam tikras kalbas. Leidau pačiam Traupiui pasirinkti, kas jam labiau patinka – ar kultūra, ar kad „viskas blogai“. Manau, Traupis pasirinko ir tai labai džiugina. Viskas įvyko pagal planą“, – džiaugėsi G. Aleksa. Jis teigė miestelyje pamatęs žmones, kurie mėgsta kultūrą: „Manau, kad visi žmonės turi teisę į profesionalius kultūros renginius, nesvarbu, kur jie gyvena ar kur gimė. Nėra taip, kad Traupyje vaidiname prasčiau, nei Vilniuje. Ir aktoriams sakau, kad čia gaunate tikrą žiūrovą.“

Planuoja parodyti daugiau baigtų spektaklių

G. Aleksa teigė, jog jau turi planų ir ateinantiems metams.
„Aš kuruoju festivalį „Cirkuliacija“ – sumąstau, kas po ko turi eiti, o čia buvo – kam reikalinga erdvė. Sudėliojome skirtingas disciplinas, skirtingų šalių menininkus. Kitais metais planas – erdvę suteikti menininkams, parodyti pabaigtų spektaklių. Norėčiau viską kuruoti vienas, bet gali būti, kad teks bendradarbiauti su kitomis iniciatyvomis, kad būtų pigiau. Suprantu, kad rajonui atrodome korumpuoti vagys, bet taip nėra. Vien patalpų nuoma mums kainuoja 7 tūkstančius eurų. Pradinis planas buvo patalpas nusipirkti, bet pirkti kainuoja 25 tūkstančius. Kitiems metams bandysime savo lėšomis veikti. Pastatas panaudos teise mums duotas dešimčiai metų. Menininkams reikalinga vieta, jau dabar jie rašo projektus, kur reziduos“, – kalbėjo režisierius, pridurdamas, kad mokyklos patalpos – tiek sporto salė repeticijoms, tiek klasės gyventi – menininkams labai patogios.

„Viskas vienoje vietoje – čia prabundi, čia repetuoji. Su kai kuriais savo spektakliais rezidavome Danijoje, Švedijoje. „Šarūną“ statėme Rumšiškėse ir Barselonoje. Traupyje menininkai jaučiasi gerai. Kai kurie, kurie augę Lietuvoje, juokauja, kad keista miegoti mokykloje – tos kėdės, tie stalai – viskas pažįstama. Turime vieną veikiantį tualetą, dušą, už savo pinigus pastatėme boilerį, pirkome virtuvę, įrengėme kambarius. Čia išsiskalbiame, čia gaminame valgyti.
Pati aplinka labai įkvepianti – keturi hektarai botanikos sodo negali neįkvėpti. Visi, kas praeina sodą, nori prisidėti, savanoriauti. Kitais metais reikės planuoti talką, nes sodas yra didžiulis įkvėpimas žmonėms. Išvykdama meksikietė Gaby sakė mananti, kad ši vieta bus labai sėkminga“, – kalbėjo teatro ir šiuolaikinio cirko režisierius G. Aleksa.
Priminsime, kad pernai Anykščių rajono savivaldybė per kultūros projektus asociacijos „Teatronas“ projektui „Cirkuliacija“ skyrė 7 tūkst. 775 eurus, o šiemet projektui „Traupio šiuolaikinio cirko centras (pilotinė versija)“ skyrė 9 tūkst. 500 eurų.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas