Iš kalėdinių dovanų geriausia yra ta, kuri padeda save iš naujo atrasti ir pirmiausia sau, o paskui kitiems, per maldą, atradimą ir supratimą save atrastąjį padovanoti.
Iš kalėdinių dovanų geriausia yra ta, kuri padeda save iš naujo atrasti ir pirmiausia sau, o paskui kitiems, per maldą, atradimą ir supratimą save atrastąjį padovanoti.
Tokią mintį šventų Kalėdų proga Eltai išsakė mažesnysis brolis kapucinas Vincentas iš Kaune, Petrašiūnuose, įsikūrusio vienuolyno.
Šiame vienuolyne gyvena vos keli broliai kapucinai, tačiau jų veikla labai žinoma ne tik Kaune. Pagalba paklydėliams, pavargėliams, dvasinis švietimas – tai tik nedidelė tos veiklos dalis.
Petrašiūnuose veikia ir Kauno savivaldybės įkurti Nakvynės namai, kur laikinai glaudžiasi dažnai gyvenimo užribį priėję žmonės. Šių namų gyventojai neretai yra vienuolių pakviečiami bendrai maldai, susikaupimui, pamąstymui apie žmogaus pašaukimą, tikėjimą, sugrįžimą į tikrąjį kelią, apie gyvenimo prasmę ir esmę. Bendrai buvo meldžiamasi ir prieš didžiąsias šių metų šventes.
„Va, kaip tik prieš Šv. Kalėdas kai kam atrodė, jog pasaulio pabaiga – čia pat. Bet iš esmės juk pasaulio žmogui, sutvertam pagal Dievo paveikslą, nėra pasaulio pabaigos. Taip, mes gerai matom, jog iš visko galima padaryti komerciją, – net iš tikėjimo. Gal ta masinė dovanų psichozė galėjo kelti minčių: ne prieš gera visa tai? Bet juk dovanos, aišku, nėra blogai, kai jos neša džiaugsmą ir jei džiaugsmas ateina su Dievu, nes Dievas yra meilė. Būtent iš to ir turėtų kilti tikrasis džiaugsmas.
Todėl ir linkiu visiems tikro kalėdinio šventimo, nes gimė Jėzus ir gyveno tarp mūsų. Kalėdas reikia švęsti brandžiai, dvasingai, apmąstant savo gyvenimą, pasiryžus keistis, padaryti kažką dar geresnio, šviesesnio, kad ir Kalėdos, ir visi metai būtų iš tikrųjų džiugūs. Kad siela atsigautų, pasikeistų, džiaugsmu švytėtų. To labiausiai kiekvienam iš mūsų ir linkiu”, – sakė Eltai mažesnysis brolis kapucinas Vincentas.
