Šeimos gydytojų šalyje netrūksta, tačiau gyventojų poreikių jie nepatenkina

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Valstybės kontrolė, audito metu vertinusi, ar šeimos gydytojo institucija veikia efektyviai, daro išvadą, kad ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai yra netolygiai pasiskirstę tarp savivaldybių. Be to, šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos.
„Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas laikomas prioritetiniu ir šiai priežiūrai skiriamų lėšų nemažėjo net ir mažėjant šalies gyventojų, tačiau esminių šios srities problemų išspręsti nepavyksta”, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

„Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas laikomas prioritetiniu ir šiai priežiūrai skiriamų lėšų nemažėjo net ir mažėjant šalies gyventojų, tačiau esminių šios srities problemų išspręsti nepavyksta”, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas gydytojus. Šeimos gydytojai vykdo daugiau kaip 2,5 mln. šalies gyventojų pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Paslaugas teikia beveik du tūkstančiai šeimos gydytojų 164 viešosiose ir 237 privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šeimos gydytojo teikiamoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kasmet skiriama apie 600 mln. litų.

Gydytojų trūkumas ypač jaučiamas šešiose šalies savivaldybėse, o 34-iose jų yra per daug. 37 proc. šeimos gydytojų turi daugiau pacientų nei numatyta normatyve, mažiau nei numatyta – 18 proc. Tačiau ten, kur pacientų labai nedaug, pas gydytoją patekti taip pat nėra paprasta, nes jis dirba ne visą arba ne kiekvieną darbo dieną. Be to, beveik ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai sugaišta funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kvalifikacijos, atlikti. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria diagnostiniam ir gydomajam darbui, nevykdo kitų funkcijų, kurioms būtina gydytojo kvalifikacija.

Sveikatos apsaugos ministerija neturi tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, nevykdo ilgalaikio planavimo, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio planavimo kriterijų, savivaldybių nurodytas skaičius ne visuomet tikslus. Priemonės, kurios padėtų sumažinti šeimos gydytojų trūkumą, savivaldybėse taip pat vykdomos nepakankamai efektyviai. Nors baigusių rezidentūrą šeimos gydytojų skaičius 2012 m., palyginti su 2010 m., išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau daugiau kaip pusė jaunų šeimos gydytojų įsidarbino didžiuosiuose šalies miestuose. Todėl šeimos gydytojų trūkumo problema labiausiai jų stokojančiose savivaldybėse lieka neišspręsta.

Auditoriai nustatė, kad visas Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytas kompetencijas vykdo tik mažiau nei trečdalis apklaustų gydytojų. Keturi penktadaliai šeimos gydytojų, atsakiusių į klausimą, ar pacientus konsultacijai pas gydytojus specialistus siunčia pagrįstai, pažymėjo, kad tai daro nepanaudoję visų savo kompetencijų ligonių tyrimo ir gydymo srityje.

Visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu šalies gyventojams numatyta nemokamai teikti Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugas. Tačiau šeimos gydytojai atlieka mažai tokių sveikatos patikrinimų. Auditoriai nustatė, kad nedaug gydymo įstaigų informuoja gyventojus apie galimybę gauti šias paslaugas – internetinėse svetainėse iš 131 gydymo įstaigos tokią informaciją skelbia tik 7. Taigi 2011 m. profilaktiškai dėl neinfekcinių ligų sveikata buvo patikrinta tik 5 proc. iš 1,7 mln. šeimos gydytojų aptarnautų suaugusių pacientų.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad šeimos gydytojų kvalifikacija gydymo įstaigose nėra vertinama, nenustatomos jos tobulinimo sritys. Vykdomas kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai neatitinka šeimos gydytojo poreikių, itin mažai rengiama praktinių mokymų.