Be sukilimo nebūtų Sąjūdžio

Šeštadienio „Anykštoje“ Raimondas Guobis tekste „Kelionės legenda: po Anykščių rajoną – sukilėlių takais“ pasakojo apie 1863 metų sukilimo vietas Anykščių rajone, susijusias su sukilėliais. Šiemet, minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Anykščių muziejus rajono moksleiviams ir visuomenei pasiūlė naują maršrutą: Anykščiai–Vosgėliai, Teresboras–Debeikiai–Papšiai–Žalioji–Svėdasai–Šimonių giria–Troškūnai.
Pašnekovų klausėme, ar tokios edukacinės pamokos vaikų ir suaugusiųjų galvose palieka pėdsaką? Kaip giliai verta kapstytis istoriniuose įvykiuose?

Dangira NEFIENĖ, Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja: 

„1863-ųjų sukilimas – reikšmingas įvykis mūsų tautos istorijoje, taip pat ir kelyje į nepriklausomybę. Galvoju, jeigu nebūtų buvę to sukilimo, kažin, ar būtų buvęs Sąjūdis su visomis laisvės idėjomis… Gerai, kad karts nuo karto tokios datos yra prisimenamos, tik, aišku, kaip ir visur, nereikia perspausti… Šeštadienį lankydamasi Teresbore išgyvenau įvairius jausmus… Kai tu matai senąsias liepas, kurios galbūt regėjo sukilėlius, kai matai kažkada buvusios dvarvietės liekanas, kai žinai, kas šiose vietose vyko, negali likti abejingas, tai suvirpina širdį.

Manau, kad tokios gyvos istorijos pamokos ir turi vykti ne salėse, kad vaikai galėtų prisiliesti prie istorijos. Gal visko, kas buvo pasakota, jie ir neatsimins, bet gal kada grybaudami priėję tas vietas, žinos, kodėl čia stovi paminklinis akmuo, žinos, kas šiose vietose vyko. Ir jeigu nors vienas vaikas iš dešimties tai prisimins, jau bus gerai… Jaunoji karta turės išsaugoti istoriją, kai mes išeisim…

Renginys Teresbore iš tiesų buvo suorganizuotas labai profesionaliai, be jokios pompastikos, bereikalingų kalbų… Tokius atsiliepimus girdėjau ir iš Vilniaus atvykusių svečių.“

Gintaras RAŽANSKAS, Anykščių J. Biliūno gimnazijos istorijos mokytojos:

„Prisiminti tokias datas labai svarbu, o gyvosios istorijos pamoka, kokia vyko praėjusį šeštadienį Teresbore, mokiniams labai patiko. Iš pradžių nerodė jie didelio noro važiuoti, mokytojas pasiūlė, tai ką daryti – reikia važiuot. O grįždami kalbėjo jau visai kitaip, sakė ir daugiau tokių pamokų norintys. Ne tik klasėje vaikai išmoksta, reikia leisti jiems pabūti toje tikroje erdvėje, kur kažkada vaikščiojo sukilėlių vadas Z. Sierakauskas, kur buvo priimti svarbūs sprendimai… Ir tokių vietų nereikėtų pamiršti, reikia rasti lėšų ir noro jas įamžinti… Beje, apsilankyti tokiose vietose būtų „sveika“ ne tik vaikams…

Kalbant apie 1863 m. sukilimą, reikia pažymėti, kad pirmiausia jis reikšmingas tuo, jog parodė mūsų siekį būti nepriklausoma valstybe, tapti laisvais. Ir jeigu pastaruoju metu mes akcentuojam daugiau skirtumus nei panašumus su lenkais, tai šis sukilimas „prieštarauja“ šiuo metu vykdomai politikai…. Nereikia bijoti parodyti ir pripažinti, kad tuo laiku su lenkų tauta mes turėjom daug bendro, kovojom išvien…“

Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius: 

„Prieš renginį Teresbore aš pats sužinojau naujų dalykų apie 1863-ųjų sukilimo detales. Pavyzdžiui, kad sukilėliai nešiojo trijų spalvų kepuraites. Pasivaikščioti jau ne pirmą šimtmetį skaičiuojančių medžių alėja – irgi savotiškas jausmas. 

Įdomiausia man buvo stebėti mokinių elgesį Teresbore šį šeštadienį. Šiuolaikiniai vaikai nereiškia emocijų garsiai, pasakyti, kad „man patiko“ kaip ir „ne lygis“… Tačiau bevaikščiodami aplink, žiūrėk, ir bulvę į druską „dažė“, ir ragavo, ir klausėsi kalbų. Nereikia mokiniams ko nors „kalti“ į galvą. Prievarta brukamos informacijos jie nepriima, daug svarbiau juos sužavėti, padaryti įspūdį, teisingai sudėlioti akcentus. O prisilietę prie praeities detalių, pavaikščioję takais, kuriais niekada nėjo, paragavę tų pačių bulvių, keptų neįprastoje vietoje, teorinės informacijos jie tikrai ras ir knygose…“

 -ANYKSTA