Lietuvoje birželio sukilimas prasidėjo kilus SSSR-Vokietijos karui – nuo 1941 m. birželio 23 ir tęsėsi iki 1941 birželio 25-26 dienos. Sukilime neliko nuošalyje ir anykštėnai. Mes, lietuviai, turime su ginklu kovoti prieš sovietų valdžią ir atkurti Nepriklausomą Lietuvą», – sakė Balys Baltrėnas, 1941 m. sukilėlių vadas Anykščiuose, kuriant sukilėlių būrį.
Šis sukilimas iki šiol menkai tyrinėtas, o kas tuo metu vyko Anykščiuose, beveik niekur neaprašyta. Istorikas, anykštėnas Gintaras Vaičiūnas yra surinkęs daug medžiagos apie birželio sukilimą.
Šiandien spausdiname tik menką dalį jo surinktų tyrinėjimų.
Išjudino tremtis
Anykščių valsčiuje pirmieji partizanų būriai susikūrė prasidėjus gyventojų trėmimams 1941-ųjų birželio 14-16 dienomis. Apie represijas prieš taikius gyventojus nerašė to meto spauda, bet visiems anykštėnams buvo žinoma, kad į Anykščių geležinkelio stotį buvo suvežtos tremtinių šeimos iš Anykščių ir kaimyninių valsčių ir vėliau išvežtos Utenos kryptimi.
Pirmųjų trėmimų metu ištremti 79 Anykščių miesto gyventojai, iš jų 43 žydai (10 šeimų), 5 lenkai (1 šeima) ir 31 lietuvis (7 šeimos). Dar papildomai 32 lietuviai (7 šeimos) ištremti iš 7 Anykščių valsčiaus kaimų: Andrioniškio, Zabelynių, Burbiškio, Elmininkų, Dubiškių, Duobulės ir Sedeikių.
Labiausiai nuo sovietų nukentėjo šauliai ir jų šeimos, dar prieš trėmimus buvo suimti 9 šauliai anykštėnai: Anykščių šaulių būrio vadas girininkas Jurgis Rimkus, gydytojas Adomas Laskauskas, Antanas Kaminskas, Vladas Kareckas, Anykščių šaulių būrio skyriaus vadas, valsčiaus sekretorius Jeronimas Malinauskas, Jonas Adamonis, Juozas Kalinauskas, Aleksas Pumputis, notaras Jonas Maželis. Trėmimų metų suimti ir išvežti dar 7 šauliai: eigulys Juozas Dūda, Antanas Falevičius, mokytojas Jonas Mačeika, Alfonsas Jakutis, Antanas Kazlauskas, Alfonsas Laskauskas, mokytojas Stasys Baranauskas, mokytojas Boleslovas Plungė. Iš jų Stasys Baranauskas, Juozas Dūda, Antanas Falevičius, Antanas Kazlauskas, Alfonsas Laskauskas, Boleslovas Plungė, Jono Mačeika ištremti kartu su šeimomis. Iš viso nuo sovietų nukentėjo 19 Anykščių valsčiaus šaulių.
Sukilėliai atžygiavo iš trijų
pusių
Iš Anykščių dalis sovietinio aktyvo pasitraukė 1941-ųjų birželio 23 dieną. Nuo šios datos sovietų valdžia valsčiuje nutraukė savo veiklą. Pirmieji vokiečių žvalgai važiavo pro Anykščius 1941 birželio 25 dieną, tą pačią dieną mieste pasirodė partizanai. Anykščiuose birželio sukilimas vyko tik birželio 25 dieną, kai partizanai, atžygiavę iš trijų pusių, – Niūronių, Liudiškių, Užupiečių – užėmė miestą ir pradėjo likusio sovietinio aktyvo ir žydų suėmimus.
Anykščių valsčiuje prieš pirmąją sovietinę Lietuvos okupaciją 1940 m. veikė 4 šaulių būriai: Anykščių, Andrioniškio, Pavarių-Niūronių ir Burbiškio. Bendras šaulių skaičius juose buvo per 140-160 narių. Šauliai sudarė pirmųjų partizanų būrių branduolį. Apie partizaninio karo pradžią Anykščių krašte buvo gerai informuoti sovietiniai saugumiečiai. LSSR NKGB komisaras P. Gladkovas savo 1941 06 21 direktyvoje Nr.45 pateikė šiuos faktus: 1941 m. birželio 17 d. ryte kelyje iš Anykščių į Niūronis ginkluoti asmenis apšaudė du vietinius aktyvistus – Juozą Janukėną ir Praną Jurginį, kurie, matyt, buvo įtariami prisidėję prie žmonių vežimo ir išvežtųjų turto surašymo. Aktyvistai nenukentėjo, pažino užpuolikus ir apie pasikėsinimą informavo apskrities milicijos skyrių. Ieškoti „banditų“ iš Anykščių buvo pasiųsti milicininkai Povilas Bareikis ir Jonas Jurginis, o iš Utenos atvyko NKVD kariuomenės dalinys. Namuose neradę užpuolikų, enkavėdistai pasidalino į dvi grupes ir ėmė „šukuoti“ greta Niūronių kaimo esantį pušyną. Tačiau baudėjams nepasisekė. Pasak paties P. Gladkovo „dėl visiško nepasirengimo operacijai ir neorganizuotumo 1941 m. birželio 18 d. antrą valandą nakties dvi čekistų grupės susidūrė miške ir vieną kitą apšaudė. Susirėmimo metu buvo nušautas milicininkas P. Bareikis, o J. Jurginis – sunkiai sužeistas.
Aktyvistų užpuolimą įvykdė Niūronių kaimo šaulių vado Jono Biliūno vadovaujami partizanai, kurie telkėsi Niūronių miškuose greta Anykščių. Kai per Anykščius važiavo vokiečių žvalgai, per 60 partizanų iš Niūronių miško atžygiavo į miestą.
Šis būrys sudarė Anykščių valsčiuje steigiamos partizanų kuopos branduolį. Kuopos vadovybė nurodė Andrioniškio pašto viršininkui Vladui Kiaulevičiui, kuris su grupe vyrų dar prieš karą pradėjo slapstytis Andrioniškio ir kaimyniniuose miškuose, suorganizuoti Andrioniškio kaimo partizanų būrį. Burbiškio partizanų būrį sukūrė vietos šaulių vadas Antanas Grigas.
Partizanų būrių kūrimas Anykščiuose, Andrioniškyje ir Burbiškyje prasidėjo nuo vietos gyventojų susirinkimų, kurie vyko Anykščiuose buvusiuose vietos šaulių namuose, Burbiškyje prie buvusio vietos šaulių būrio štabo, Andrioniškyje prie pradžios mokyklos pastato.
Dauguma partizanų per tardymą patvirtino, kad stojo į būrį savanoriais. Tik vienas kitas teisinosi, kad juos privertė stoti į būrį. Nemaža dalis – 88 (35 proc.) iš 253 Anykščių sukilėlių (partizanų) buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Sukilimo pradžia Anykščių valsčiuje liudininkų akimis
S. Burneika. 1947 06 26, Vilnius (tardymo protokolas)
– Kai prasidėjo karas, dauguma aktyvių Anykščių šaulių išėjo į mišką. Jie ten buvo iki 1941 m. birželio 25 dienos. Tą dieną Anykščiuose pasirodė vokiečiai ir iš miško į miestelį grįžo šauliai. Nuo pirmos vokiečių atėjimo dienos Anykščiuose susikūrė būrys, kurį pavadino Lietuvos partizanų būriu. Būrio branduolį sudarė šauliai, kurie buvo pasitraukę iš miestelio prasidėjus karui(…) Tą dieną ir mane, kaip buvusį šaulį, užrašė į būrį, gavau nupjautavamzdį ir trispalvį raištį, vėliau – raištį su svastika (…) Visi, atėjusieji iš miško, susirinko miesto kino klubo (buvusių šaulių namų) pastate.
S. Zakšauskas. 2005 09 14, Pavariai (liudininko atsiminimai)
– Mano pusbrolis šaulys Kazys Bagdišanka iš Storių kaimo kartu su kitais Storių vyrais, paėmęs į rankas trispalvę, atžygiavo į Anykščius. Tai buvo iš karto po vokiečių pasirodymo mieste. Tuo pačiu metu nuo Niūronių pusės į miestą atžygiavo Jonas Biliūnas su dideliu būriu partizanų, o nuo Ažupiečių pusės mieste pasirodė andrioniškiečiai.
B. Davydonis. 1949 03 01, Anykščiai (tardymo protokolas)
– 1941-ųjų birželį, dienos dabar neatsimenu, mane iškvietė į sukilėlių štabą baltųjų partizanų būrio vadas Balys Baltrėnas. Partizanų štabas buvo tame pastate, kur dabar yra „Pergalės“ kino teatras, anksčiau ten buvo šaulių namai. Jis man pasakė:
„Tu priklausei šaulių organizacijai, todėl privalai stoti į sukilėlių būrį. Ir aš sutikau. Baltrėnas čia pat štabe man davė į rankas rusišką karabiną.“
V. Barkauskienė. 1947 06 16, Vilnius (liudininkės apklausos protokolas)
– Alfonsas Žvinys iš Anykščių dar prieš vokiečių pasirodymą išėjo su „banda“ į mišką. Kai pasirodė vokiečiai, A. Žvinys kartu su kitais „banditais“ atžygiavo iš miško. „Banditai“ buvo tvarkingai išsirikiavę, su vėliavomis.
J. Kriaučiūnas. 1944 09 03, Utena (tardymo protokolas)
– Partizanų būrio kūrimas Andrioniškyje prasidėjo nuo pirmos vokiečių pasirodymo miestelyje dienos. 1941 06 25 Andrioniškio pradžios mokyklos pastate įvyko vietinių gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo per 50 žmonių. Niekas specialiai gyventojų nekvietė, bet jie susirinko, norėdami išgirsti naujienas. Susirinkimas nerinko nei pirmininkaujančio, nei sekretoriaujančio. Susirinkime pirmas kalbėjo pašto viršininkas Vladas Kiaulevičius, jis sakė: „Lietuvių tauta vokiečių kariuomenės padedama išvijo Raudonąją armiją ir mes dabar būsime savarankiški. Lietuva vėl turės savo valstybę, armiją ir policiją.“
Antras pasisakė Klemensas Zlatkus. Jis susirinkusius agitavo tokiais žodžiais: „Reikia dabar organizuotis ir vienytis. Mes Andrioniškyje organizuosime Lietuvos partizanų būrį ir visi dori lietuviai vyrai gali į jį užsirašyti. Mūsų būrys padės Lietuvos valstybei išsivaduoti nuo komunistų. Vokiečiai duos mums savarankiškumą, tik reikia sąžiningai vykdyti jų nurodymus dėl tiekimų vokiečių kariuomenei.“
A. Grigas. 1951 04 27, Anykščiai (tardymo protokolas)
– Aš nuo 1924 iki 1938 m buvau eilinis šaulys. 1938-1940 m. vadovavau 48-ajam Burbiškio šaulių būriui. Kai vokiečiai užėmė Anykščius, 1941-ųjų birželį gavau iš Anykščių valsčiaus policijos viršininko Zubrio įsakymą iš vietinių šaulių organizuoti Burbiškio sukilėlių būrį. 1941 m. vasarą Zubrys man yra sakęs, kad jis – policijos ar sukilėlių būrio vadas. Dabar gerai nebeprisimenu.
– 1941 m. birželį ištrėmė mano šeimą, aš tada pasislėpiau ir slapsčiausi per 2 savaites krūmuose apie Burbiškį, nakvodavau vienoje pirtyje prie Anykštos upės. 1941 birželio 24, gal 25 dieną aš krūmuose susitikau Joną Tylą iš Burbiškio. Jis man pasakė, kad per radiją girdėjęs atsišaukimą į buvusius šaulius, kuriems siūloma organizuoti ginkluotus būrius kovai su Raudonaja armija. Šių būrių nariai turi sulaikyti ir nuginkluoti atsilikusius nuo savo dalinių RA kariškius. Jonas Tyla buvo geras mano draugas, šaulys, turėjo privačią parduotuvę. Netrukus prie mokyklos atėjo per 30 buvusių šaulių ir nemažai vietinių gyventojų.
Susirinkime aš pasakiau kalbą. Įspėjau, kad dabar neramus laikas, per Burbiškį traukiasi daug RA kareivių. Pasiūliau buvusiems šauliams sukurti būrį, kuris apsaugos vietos gyventojus nuo plėšimų, sulaikys ir nuginkluos besitraukiančius RA kariškius. Pavaduotoju pasirinkau Juozą Vitkūną, jis sutiko eiti šias pareigas. Visiems nurodžiau, kad būrio štabas bus Juozo Kriaučiūno namuose. Gretimame Burbiškio pradžios mokyklos pastate nutarėme laikyti suimtus RA kariškius, prie mokyklos stovinčioje klėtyje uždaryti sovietinius aktyvistus. Į mano organizuojamą būrį įstojo per 30 vyrų.”
Sukilėlių vadai buvo apmokyti
Apklausose kaip Anykščių partizanų būrio organizatorius ir vadas dažniausiai minimas LK vyr.leitenantas Balys Baltrėnas. Taip pat liudininkų jis įvardintas partizanų štabo viršininku, miesto komendantu, burmistru, partizanų štabo komendantu. Šie faktai patvirtina, kad 1941 m. birželio-rugsėjo mėnesiais Balys Baltrėnas buvo Anykščių miesto ir valsčiaus aukščiausia civilinė ir karinė (sukilėlių) valdžia.
Kiti du sukilėliai, liudininkų įvardinti Anykščių partizanų būrio organizatoriais ir vadais bei partizanų štabo nariais, LK leitenantas (pastaba – jaun.leitenantas) Juozas Vyšniauskas iš Anykščių ir Pavarių-Niūronių kaimų šaulių būrio vadas Jonas Biliūnas (dar prieš karo pradžią Anykščių valsčiuje pradėjusio veikti partizanų būrio vadas). Tai rodo, kad šie partizanų vadai įėjo į kuopos štabo sudėtį. Kaip štabo nariai arba dirbantys prie partizanų štabo minimi: šaulys Bronius Miškinis, LK leitenantas Alfonsas Maslauskas, LK savanoris, šaulys Tadas Liagas, šaulys Antanas Rudokas. Kartais kaip atskirų partizanų grupių vadai arba atskirų partizanų operacijų vadai paminėti šauliai: LK puskarininkis Jonas Šaltenis, LK puskarininkis Jonas Kamarauskas, Juozas Kalendra, LK puskarininkis Adomas Petronis, Jonas Leščius.
Visi vadovybės nariai buvo kariškai parengti, dauguma – tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, kiti šaulių sąjungos organizuotose karinėse pratybose ir mokymuose.
Kuopa buvo gana pajėgi – joje įvairiu metu nuo įkūrimo 1941 06 25 iki paleidimo 1941 09 03 buvo 7 karininkai ir 10 puskarininkių, be to, iš 254 partizanų 88 buvo šauliai, jie buvo dalyvavę karinėse pratybose ir mokėjo naudotis ginklais. 1941 m. birželio-rupjūčio mėnesiais Anykščių valsčiaus partizanų (sukilėlių) kuopą sudarė trys būriai; Anykščių miesto 179 partizanai (dar skirstėsi į 5 atskirus būrius, maždaug po 35 partizanus), Andrioniškio 43 partizanai, Burbiškio (A.Grigas, 32 partizanai). Visoje kuopoje buvo 254 partizanai.
Į kuopos štabą kaip atskiri organizaciniai vienetai įėjo dvi komisijos: Žydų tautybės asmenų išaiškinimo, bei Žydų turto registracijos bei paskirstymo.
Iš 73 apklaustų per tardymą partizanų 19 tvirtino, kad jų būrys kovojo prieš sovietų valdžią, 15 partizanų teigė, kad kovojo prieš Raudonąją armiją, 39 apklausti partizanai paminėjo, kad jie palaikė tvarką bei rūpinosi gyventojų bei miesto apsauga.
(Bus daugiau)
