Anykščių kraštas ir apylinkės dailėje
Paroda iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Anykščių kraštas garsėja kaip literatų žemė. Tačiau nuo seniausių laikų čia buvo puoselėjami ir vizualieji menai. Dvarus puošė giminės portretų galerijos, lietuvių ir užsienio dailininkų sukurti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai. Iš Anykščių krašto kilo ne tik Lietuvių literatūros klasikai Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, bet ir daug talentingų dailininkų – Kajetonas Sklėrius (1876-1932), Ignas Piščikas (1898-1984), Jonas Rimša (1903-1978), Domicelė Tarabildienė (1912-1985), Leonas Strioga (g. 1930), Vytautas Šerys (1931-2006), Vladas Vildžiūnas (g. 1932) ir kt., o anykštėnų rašytojų kūryba ir nuostabi Anykščių krašto gamta tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui ne tik Anykščių ir aplinkinių rajonų, bet ir visos Lietuvos dailininkų.
Parodai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių buvo atrinkti XVIII-XX a. dailės kūriniai, savo tema, ar kilme susiję su Anykščių kraštu. Ekspoziciją pradeda Jelenskių giminės portretai. Ši giminė valdė Aknystų dvarą Anykščių rajone. Greta kitų Jelenskių giminės atstovų portretų parodoje galima pamatyti Aknystų dvaro statytojo Romualdo Jelenskio senelio Naugarduko kaštelionio Rapolo Jelenskio ir jo dėdės Konstantino Liudviko Jelenskio atvaizdus.
Savas Anykščių kraštas buvo ir vienam žymiausių XIX a. Lietuvos dailininkų Kanutui Ruseckui (1800-1860). Stebėkių k. (Panevėžio r.) gimęs dailininkas 1809-1815 m. mokėsi Troškūnų bernardinų vienuolyno mokykloje, o ir vėliau, baigęs dailės mokslus ir įsikūręs Vilniuje, K. Ruseckas dažnai sugrįždavo į Anykščių kraštą pas Svėdasuose kunigavusį savo brolį Juozą.
Anykščių rajone, Dabužiuose, yra garsaus XX a. pradžios tapytojo, grafiko ir scenografo Mstislavo Dobužinskio (1875-1957) protėvių žemė. Dailininkas ne tik ne kartą čia lankėsi, bet ir planavo Dabužių dvarą susigrąžinti – atpirkti iš tuometinių jo savininkų.
Daug parodoje eksponuojamų kūrinių vaizduoja žymius Anykščių krašto žmones. Tai ir XX a. 4 dešimtmetyje Juozo Zikaro (1881-1944) sukurti Antano Vienuolio-Žukausko ir Juozo Tumo-Vaižganto portretiniai bareljefai, ir to paties laikotario grafikos kūriniai – Vytauto Kazimiero Jonyno (1907-1997) medžio raižinys „Juozo Tumo Vaižganto portretas“, Sofijos Dembovskytės-Riomerienės (1885-1972) ofortas „Dailininko Kajetono Sklėriaus portretas“, ir XX a. II pusės kūrėjų Leono Katino (1907-1984), Alfonso Vincento Ambraziūno (g. 1933) darbai, vaizduojantys rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską.
Juozapo Kamarausko (1874-1946), Justino Vienožinskio (1886-1960), Igno Piščiko, Leono Katino, Bronės Jacevičiūtės (1919-2013), Vlado Karatajaus (g. 1925) ir kt. dailininkų kūriniuose įamžinti gerai žinomi anykštijos kraštovaizdžio motyvai – Troškūnų bernardinų vienuolynas, neogotikinės Anykščių bažnyčios bokštai, Antano Baranausko klėtelė, Antano Vienuolio-Žukausko namas, Jono Biliūno, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinės, Anykščių šilas, Šventoji…
Iš anykštėnų rašytojų knygų iliustracijų parodos lankytojai galės pamatyti Mečislovo Bulakos (1907-1994) ir Makūnaitės (1926–2001) iliustracijas Jono Biliūno apysakai „Liūdna pasaka”, subtilius ir labai išraiškingus Petro Rauduvės (1912–1994) medžio raižinius Antano Baranausko poemai „Anykščių šilelis”, Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracijas Antano Vienuolio romanui „Kryžkelės”, ankstyvuosius Petro Repšio (g. 1940) raižinius Jono Biliūno apsakymų motyvais.
