Jonavos rajone gyvenanti Laima du mėnesius rūpinosi į užsienį išvykusios sesers dukra, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai mergaitę paėmė ir išvežė į vaikų globos namus. Priežastis – nesutvarkyti mažametės laikinos globos dokumentai.
Jonavos rajone gyvenanti Laima du mėnesius rūpinosi į užsienį išvykusios sesers dukra, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai mergaitę paėmė ir išvežė į vaikų globos namus. Priežastis – nesutvarkyti mažametės laikinos globos dokumentai.
„Tai kodėl tų popierių negalima tvarkyti neišvežus vaiko į globos namus?”, – nesuprantama Panoterių miestelyje gyvenančiai Laimai.
Atvažiavus Anykščių vaikų teisių specialistams, moteris su jais dvi valandas sėdėjo ir prašė, kad paliktų mergaitę, bet jie nepaliko.
Laimos nuomone, Vaikų teises ant jos užsiundė sesers sugyventinis, kuris tiesiog norėjo atkeršyti į užsienį išvykusiai mergaitės mamai, su kuria kartu gyveno.
Sausį išvykusi mažametės mama į Lietuvą grįžo birželio 5-ąją. Dar po dienos teta, močiutė ir dar keli žmonės iš miestelio aplankė mergaitę globos namuose. Jonavoje mažylės teta Vaiko teisių apsaugos tarnybai parašė prašymą, kad bent savaitgaliais leistų pasiimti mergaitę. „Tačiau neleido. Kaip sakė, pirma reikia iš Vilniaus sulaukti atsakymo, o jis ateis tik po mėnesio ar pusantro. Taigi negalėjom jos paimti, tik aplankyti”, – jaudinosi DELFI pašnekovė.
Laimai nesuprantama, kaip dėl kažkokių popierių galima paimti vaiką iš artimųjų. „Aš pati auginu du vaikus. Bet jie atvažiavo ir pasiėmė. Palikti mergaitę prašė ir čia pat gyvenanti jos močiutė. Klausė, kam jūs tą vaiką išvežat, bet niekas niekam nebuvo įdomu”, – piktinosi 28 metų Laima.
Kaip prisiminė DELFI pašnekovė, sesuo į Didžiąją Britaniją išvyko sausio pradžioje. Iki balandžio jos dukrą globojo sesers sugyventinis, paskui atvežė jai.
„Du mėnesius pragyveno pas mane. Ar negalėjo ir dar kelias savaites pagyventi – kam ją reikėjo grūsti į vaikų namus?” – neaišku Laimai.
Moters nuomone, paimant mergaitę jai buvo padaryta žala. „Tik tiek, kad ji toks vaikas – greitai prie visų įpranta. Bet, aišku, žala buvo padaryta”, – sakė Laima, prisimindama, kad dukterėčia vis laukdavo atvažiuojančio tėtės arba mamos.
„Sesers draugas, kurį mergaitė vadino tėvu, per tą laiką buvo kelis kartus ją aplankęs, bet paskui, sugalvojęs susigrąžinti jos mamą iš užsienio, užsiundė Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad išvežtų vaiką į globos namus, nes pagal įstatymus ji negali būti pas tetą”, – painią istoriją narpliojo Laima.
Paklausta, kodėl pati nesutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos siūlymu tapti laikina mergaitės globėja, moteris nuo klausimo išsisuko sakydama, jog po kelių dienų jos sesė grįžo, ir jeigu nebūtų niekas sukėlęs triukšmo, jos mergaitė būtų galėjusi mamos sulaukti tarp giminių.
„Ne pirmi tėvai išvažiuoja ir ne paskutiniai. Tačiau kai vaikas tampa suaugusiųjų santykių įrankiu – negerai. Jeigu būtų paisoma vaiko gerovės, jo iš artimųjų niekas neimtų ir į vaikų namus neatiduotų”, – įsitikinusi DELFI pašnekovė.
Socialinė darbuotoja: pakišo koją praeitis
Jonavos rajono Šilų seniūnijos socialinės darbuotojos Marijos Paukštytės teigimu, mergaitė iš tetos namų buvo paimta todėl, kad „vaikas yra net ne Jonavos seniūnijos, registruotas Anykščiuose ir, „buitiškai šnekant, negali „iš lempos” gyventi pas mamos seserį”. Reikia tvarkytis dokumentus, bet šiuo atveju dokumentų niekas nesitvarkė.
Socialinės darbuotojos teigimu, Laimai laikina mergaitės globa net nebūtų suteikta, dėl „praeityje buvusių dalykų”.
Paklausta, ar tikrai vaikui geriau važiuoti į vaikų globos namus, užuot gyvenus pas tetą, su socialinės rizikos šeimomis dirbanti specialistė sakė, jog tai buvo Vaiko teisių pasaugos specialistų sprendimas.
„Mes tik nuvažiavom pasižiūrėti, ar ji ten yra”, – sakė M. Paukštytė.
Nuvažiavusi pasižiūrėti, kaip pas tetą gyvena mergaitė, socialinė darbuotoja pasakojo nieko ypatingo neišvydusi: „name gyvena ne viena šeima, bendra virtuvė. Negaliu sakyti buvo priteklius ar nepriteklius. Tą dieną buvo valgyti, bet nežinau kaip buvo vakar, užvakar ar prieš savaitę”.
Paklausta, ar kilo įtarimas, kad pas tetą mergaitei gali būti nesaugu, socialinė darbuotoja sakė dėl saugumo taip pat negalinti nieko konkrečiai pasakyti: „Nemanau, kad jai ten labai pavojus grėsė”.
„Tuo metu, kai nuvykome, vaikai sėdėjo lauke ir paišė. Kaip tai įvardyti – kaip rūpestį ar kaip nerūpestį? Gali žmonės būti paskutiniai alkoholikai ir smurtautojai, bet, sužinoję, kad atvažiuosiu patikrinti, per pusvalandį man sukurti tokį vaizdą, kad galvosiu, jog jie yra idealūs”, – svarstė specialistė.
Atvejis, kai tėvai išvyksta į užsienį ir nesutvarko vaiko laikinos globos dokumentų socialinės darbuotojos praktikoje tik antras.
„Ir abiem atvejais tokie vaikai pas mus buvo atvežti iš kitų seniūnijų”, – sakė M. Paukštytė, pabrėždama, jog „tokiu atveju dokumentų sutvarkymui vaikai visada yra paimami iš giminių”.
„Mūsų Vaiko teisės gal būtų kitaip šią situaciją sprendę, bet atvažiavo iš Anykščių ir nutarė šitaip. Mūsų vaidmuo buvo tik toks, kad nuvažiavome pažiūrėti”, – sakė socialinė darbuotoja.
Paklausta, ar Lietuvoje yra įprasta praktika paimti į užsienį išvykusių žmonių vaikus iš giminių ir išvežti į vaikų namus, M. Paukštytė sakė: „Tai nėra įprasta. Žiūrint, kokia yra šeima. Kiekvienas vykdo įstatyminę veiklą, o Vaiko teisės nenorėjo nusižengti įstatymui. Jei būtų kažkas atsitikę, kas būtų kaltas? Vaikų teisės! Kad nežiūrėjo, kur tas vaikas buvo du mėnesius. Toje šeimoje kaži kas galėjo atsitikti, o vaikas kyboti ore irgi negali”.
Mamai grįžus iš užsienio ir sutvarkius laikinos globos dokumentus, mergaitė iš vaikų namų grąžinta į Panoterių miestelį ir dabar jau teisėtai gyvena pas mamos draugus.
„Iš tiesų ten yra labai gera šeima ir vaikui sudarytos puikios sąlygos augti”, – užtikrino Šilų seniūnijos socialinė darbuotoja.
