Daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų – 37,2 proc. – mano, kad santykiuose su Rusija Lietuva turi laikytis principingai, tačiau kalbėti santūriai ir nuosekliai ruoštis atremti tiek galimą karinę agresiją ar ekonominį spaudimą, tiek įvairias politines, kultūrines įtakas.
21,3 proc. respondentų mano, jog reikia neerzinti Rusijos ir nevykdyti savarankiškos politikos bei pasikliauti Europos Sąjunga (ES) ir NATO teikiama apsauga. Daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų – 37,2 proc. – mano, kad
santykiuose su Rusija Lietuva turi laikytis principingai, tačiau
kalbėti santūriai ir nuosekliai ruoštis atremti tiek galimą karinę
agresiją ar ekonominį spaudimą, tiek įvairias politines, kultūrines
įtakas.
21,3 proc. respondentų mano, jog reikia neerzinti Rusijos ir nevykdyti
savarankiškos politikos bei pasikliauti Europos Sąjunga (ES) ir NATO
teikiama apsauga.
Tai parodė Demokratinės politikos instituto
užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Factus Dominus"
atlikta gyventojų apklausa.
Apklausos duomenimis, 18 proc.
tiriamųjų teigė, jog reikėtų skatinti ES nenuolaidžiauti Rusijai. 16,9
proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos piliečių mano, jog Lietuva turėtų
derintis prie Rusijos politikos, nes esame Rusijos interesų zonoje, o
5,3 proc. respondentų nurodo, jog reikia principingai vertinti visus
abejotinus Rusijos žingsnius.
Lietuvos piliečiams didžiausią
rūpestį kelia ekonominių sankcijų grėsmė – taip mano 42,2 proc.
apklaustųjų. 29 proc. teigia jokios grėsmės nejaučią. 14,7 proc.
apklaustųjų bijo karinės agresijos grėsmės ir 13,1 proc. respondentų
nurodė, jog jiems didelį susirūpinimą kelia politinė, kultūrinė įtaka
Lietuvai.
Daugiau kaip pusė – 64,3 proc.- mano, kad Lietuva,
kaip NATO narė, nėra tinkamai pasirengusi atremti galimą Rusijos karinę
grėsmę, 18,6 proc. tiriamųjų nurodė maną priešingai.
Beveik
pusė – 47,9 proc.- apklaustųjų teigė maną, jog Vyriausybė netinkamai
priešinasi Rusijos politinėms ir kultūrinėms įtakoms Lietuvoje,
Vyriausybės veiksmus palaiko 21,2 proc. apklaustųjų.
