Gėda būti geriausiu. Tik taip galima paaiškinti Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vadovų elgesį atsisakant skelbti geriausiai brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų pavardes.
Šiemet tik du išgrynintos gimnazijos abiturientai gavo šimtukus – maksimalų balų skaičių anglų kalbos egzamine surinko Giedrius Višniauskas ir Rimantė Ražinskaitė. Šaunuoliai vaikai, nors mokyklai dėl jų ir gėda…
Keista, kad vienintelė rajone grynoji gimnazija gėdijasi savo geriausiųjų – mažiau prestižinėje Kavarsko vidurinėje taip pat yra vienas šimtukininkas – informatikos egzaminą puikiai išlaikęs Gytis Šiaučiūnas. Slėpti abituriento pavardės šios mokyklos vadovams kažkodėl nekilo noras…
Kas neleidžia mokyklų vadovams kalbėti apie geriausius mokinius? Nuo ko jie yra saugomi? Rajono Švietimo skyrius lyg ir nėra išleidęs įsakymo, draudžiančio skelbti sėkmingiausiai egzamine pasirodžiusių moksleivių pavardžių… Šalies mastu kokio nors panašaus dokumento irgi nėra sukurto…
Gimnazijai turėtų būti prestižo reikalas kalbėti apie savo geriausiuosius… Kaip ir prestižo reikalas surinkti geriausių pedagogų kolektyvą, kaip ir priimti stipriausius, gal būt konkurso būdu atrinktus moksleivius… Baigti gimnaziją, ne bet kokią, o grynąją, abiturientui turėtų būti taip pat prestižas. Anykščių moksleiviams nėra jokio stimulo būti geriausiems – jeigu nesi visiškas „dundukas“, bent dvi paskutines vidurinės mokyklos klases vis tiek baigsi gimnazijoje. Kitos išeities kaip ir nėra…
Šiemet tikriausiai pirmi metai, kai išgrynintoje gimnazijoje vos du šimtukininkai… Iki šiol jų visuomet buvo gerokai daugiau. Išvada paprasta – gimnazija, kad ir grynoji, yra tokia pat vidurinė mokykla kaip ir kitos, tokio vardo neturinčios, ugdymo įstaigos.
Nesublizgėjo anykštėnai laikydami brandos egzaminus – tą reikia pripažinti ir „viską žinantiems“ abiturientams, ir savo vaikų žiniomis neabejojantiems tėveliams. Ko gero, tėveliams reikėtų būti kritiškesniems savo atžalų atžvilgiu ir dėl prastų egzaminų rezultatų kaltinti ne tik švietimo sistemą, bet ir pačius vaikus…
Dar nė vienais metais brandos egzaminų užduotys nekėlė tokio ažiotažo, koks buvo šiemet. Kurį egzaminą abiturientai bebūtų laikę, visi buvo „nesąmoningi“, blogai parengti, o jau vertintojai – iš gūdžios provincijos susirinkę beraščiai pedagogai, kurių pagrindinis 2014 metų tikslas buvo sužlugdyti Petriuko ar Marytės gyvenimą, įvertinant jų žinias ne šimtuku, o, koks siaubas, pavyzdžiui 30 procentų. Sutinku, kad gal būt ir buvo tokių siaubūnų pedagogų, lengva ranka braukančių protingųjų abiturientų tobulus rašinius, bet gal ne visi…?
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė po lietuvių kalbos valstybinio egzaminų rezultatų paskelbimo žiniasklaidoje „aiškinosi“, kodėl net 12 procentų Lietuvos abiturientų gimtosios kalbos egzamino neišlaikė. Pagrindinės priežastys, pasak specialistės, buvo dvi – tai moksleivių apsiskaitymo trūkumas ir gramatikos nemokėjimas.
„Maironio, Putino, Škėmos ir kitų mūsų klasikų kūryba mokykloje yra dėstoma paskutinius dvejus metus ir, jei mokinys egzamine nesugeba nė vienu iš jų pasiremti, tai nieko keisto, kad egzamino jis neišlaiko. Svarbu suprasti, kad valstybinis egzaminas yra ir stojamasis, todėl jo reikalavimai yra aukštesni“, – dėl prastų abiturientų žinių kažkodėl teisinosi N. Poderienė.
Dar viena „smulkmena“ apie gimtosios kalbos egzaminą – 500 ženklų tekste buvo leidžiama padaryti 12 rašybos ir 14 skyrybos klaidų… Kiek klaidų turėjo padaryti, pavyzdžiui, vos 30 ar 40 procentų už egzaminą gavęs abiturientas? Kiekviename žodyje po kelias… Apie kokį raštingumą ir kokius mistinius šimtukus galime kalbėti?
Kai kuriems rajono abiturientams vakar, kitiems – šiandien, įteikti brandos atestatai. Vieniems šie pažymėjimai taps bilietu į prestižinius užsienio šalių universitetus, kitiems, deja, nuties žvyruotą takelį į aplinkinių rajonų profesines mokyklas… Ir kažin, ar neva korumpuoti egzaminų vertintojai, ar neva neprofesionalūs užduočių sudarytojai labiausiai kalti dėl tų takelių „lygio“. Vieniems – autostrada, kitiems – gimtojo kaimo keliukas…
Prisimenu interviu su profesoriumi, buvusiu Vilniaus universiteto rektoriumi, dabar Seimo nariu Benediktu Juodka. Mokslininkas kalbėjo, kad vaikystėje knygelių neskaičiusio žmogaus intelektualu padaryti niekaip nepavyks… Ir nei geriausi korepetitoriai, nei „tobula“ švietimo sistema čia nepadės…
Tik, jeigu jau atsitiko taip, kad pavyko kažkurioj mokykloj išugdyti „perliuką“, gal nereikėtų jų slėpti po devyniom spynom ir baimintis, kad tų žmogeliukų pavardes sužinos ir visuomenė.
Nebent, tai būtų kažkokios povandeninės srovės – šimtukus gavo ne tie, iš kurių buvo tikėtasi, ne „tų“ tėvų ar ne „tų“ pedagogų mokyti vaikai… Tokiu atveju viskas suprantama…
