KGB generolas majoras Marijonas Misiukonis (dešinėje) teisme sakė, jog jis turėjo teisę persekioti „neprognozuojamą įtariamąjį Antaną Kraujelį, kuris įvykdė sunkius nusikaltimus“.Autoriaus nuotr.
Panevėžio apygardos teismas baigia nagrinėti buvusio Anykščių KGB operatyvinio įgaliotinio, jaunesniojo leitenanto 75 metų Marijono Misiukonio baudžiamąją bylą, kurioje buvęs pirmosios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vidaus reikalų ministras kaltinamas genocidu.
M.Misiukonis 1965 metų kovo 17 dieną kartu su kitais KGB smogikais ir milicininkais dalyvavo specialioje operacijoje, kurioje Utenos rajono Papiškių kaime savo giminaičių Pinkevičių sodyboje turėjo būti sulaikytas paskutiniu Lietuvos partizanu pripažintas Antanas Kraujelis – Siaubūnas.
Partizanas slapstėsi slėptuvėje po namo krosnimi, gyvas okupantams nepasidavė ir nusišovė.
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis, atsižvelgęs į nuopelnus nepriklausomai Lietuvai KGB generolą majorą M.Misiukonį pasiūlė nubausti mažesne už minimumą bausme, t.y skirti 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Traupyje gimęs M.Misiukonis neigė jam pareikštą kaltinimą dėl genocido ir aiškino, jog jis dalyvavo tik kratoje siekiant sulaikyti „ginkluotą nelegalą“ A.Kraujelį. „Veikiau tuo metu galiojančių įstatymo rėmuose“, – teisme kalbėjo M.Misiukonis, kuris aiškino, jog jo veiksmuose nebuvo tikslo sunaikinti rezistencinio pasipriešinimo okupaciniam sovietiniam režimui dalyvį partizaną A.Kraujelį, todėl esą „nebuvo ir jokio genocido“.
Plačiau – artimiausiu metu „Anykštoje“
