Antradienį popiet Anykščių regioninio parko direkcijoje vyko konferencija „Kaip tvarkysime Šventosios senvagių pievas?“, kurioje buvo pristatomas naujas projektas, siekiantis išsaugoti retų rūšių buveines minėtose pievose. Konferencijoje dalyvavo ir projekto esmę anykštėnams pristatė Anykščių regioninio parko atstovai, svečiai iš Žemės ūkio ministerijos ministerijos, „Gamtos paveldo fondo“.
Pirks avis
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka susirinkusiesiems aiškino projekto prasmę – „Jo tikslas – išsaugoti likusias ir atkurti buvusias atviro tipo pievų buveines Šventosios senvagėje. Kai pievose nebeganomi gyvuliai, keičiasi kraštovaizdis“. Anksčiau šiose vietose buvo šienaujama, dabar jos užžėlusios krūmais, apaugusios medžiais. Direktorius, pristatydamas projektą, sakė, kad nei savivaldybė, nei seniūnija negali išsaugoti nykstančių pievų, todėl, pradėdami vykdyti veiklą, keliems saugomoje teritorijoje žemę turintiems ūkininkams pirks avis, kad šios atliktų pagrindinį – „žoliapjovės“ – darbą.
Saugos nykstančias rūšis
VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ projektų vadovas, gamtos mokslų daktaras, docentas Zenonas Gulbinas sakė, kad Šventosios senvagė yra europinės svarbos teritorija, užimanti apie 200 hektarų teritoriją. Ši teritorija svarbi tuo, kad čia gyvena ir auga retos rūšys – pavyzdžiui, plačioji dusia, šarvuotoji skėtė, dvijuostė nendriadusė. Tai – bene didžiausia Lietuvoje šių vabzdžių buveinė, todėl ją saugoti ir atkurti šiai rūšiai palankias buveines yra būtina. „Dar 1982 metais teritorijoje nebuvo nei medžių, nei krūmų, dabar jau viskas yra apaugę krūmynais. Jei nieko nebus daroma, minėtos rūšys greičiausiai išnyks, – kalbėjo Z. Gulbinas, – pirmiausia reikia iškirsti krūmus, svetimžemes rūšis, tada ganyti ir šienauti (teritorija apie 80 ha). Ketinama įsigyti 50 avių ir dvi karves“.
Pasak Zenono Gulbino, 90 proc. minėtos teritorijos yra privati nuosavybė. Tai kelia daugiausia rūpesčių, nes teritoriją pasidalinę daug skirtingų asmenų – su visais jais reikės susitarti, juos informuoti. Beveik du trečdaliai teritorijos yra žemės ūkio, ketvirtadalis – miškų ūkio paskirties. Palei upę yra ir laisvos, niekam nepriklausančios žemės.
Ganyti, ne tręšti
Agnė Prakapienė, Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė, pasakojo, kad, jei ūkininkas minėtoje teritorijoje turi 19 hektarų žemės plotą, jį deklaravęs, gaus išmoką: už vieną hektarą apie 450 Lt (apie 130 eurų). Pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. „Tai būtų specifinių pievų tvarkymas – jose galima ganyti, galima jas šienauti – čia nėra privaloma laikyti gyvulius. Negalima naudoti chemijos“, – tvarką apie tai, kaip elgtis su turimais plotais saugomoje teritorijoje aiškino A. Prakapienė. Kitas būdas yra ekstensyvus pievų tvarkymas – „Tokiu atveju bendras plotas turi būti ne mažesnis nei 1 hektaras. Plotą ūkininkas kiekvienais metais turi deklaruoti. Čia jau privaloma laikyti gyvulius, draudžiama nušienautą žolę smulkinti, draudžiama ir chemija. Pievos turi būti natūralios“, – sakė Agnė Prakapienė.
Išsaugoti pievas bandė ir anksčiau
Anykščių regioninio parko vyriausioji ekologė Rasa Rutkauskienė susirinkusiesiems sakė, kad teritorija, apie kurią kalbama, yra draustinis, jos pievos yra stepinės, užliejamos, labai vertingos. „Jau seniai galvojome, kaip šią teritoriją išsaugoti. 2011 metais viena biologė sugalvojo tokį seminarą – žoliavimą. Susirinkę rinkdavo žoleles, džiovindavo. Trečius metus yra vykdoma naktigonė – naktį ganomi arkliai“, – pasakojo R. Rutkauskienė. Ji sakė, kad, be minėtų retų rūšių, yra atrastos ir dar kelios, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą – lancetinis dumblialaiškis, daugiasmiltis varpenis.
Konferencijoje susirinkusieji diskutavo, kad yra labai svarbu šviesti visuomenę apie tai, kas bus vykdoma, įvairiais kanalais dalintis informacija. Taip pat buvo sprendžiama, ką daryti, kad iš šalies idealus planas išsaugoti Šventosios senvagių pievas pasiteisintų.
