Gruodžio
31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į
Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos.
Lietuvoje yra paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą
kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį, o po to
sudeginti.
O kaip Kalėdas ir Naujuosius metus švenčia įvairių tautų žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose? Paskaitykite
Kreivanosė raganiūkštė
Italijoje šventės prasideda šv. Liucijos dieną,
gruodžio 13-ąją. Tądien švenčiama Šviesos šventė. Gruodžio 24-ąją
ateina Babo Natalė (Kalėdų senelio atmaina). Švenčių siautulys baigiasi
Befanos – senutės raganos, vaikams atnešančios šokoladinių gardumynų –
pasirodymu sausio 6-ąją. Italiukams sekasi – jie dukart gauna dovanų.
Žinoma, jei tik vaikas buvo geras ir paklusnus, nes negeriems vaikams
Befana į specialiai pakabintas kojinaites prikiša anglių. Šią raganą
atsikišusiais dantimis ir lenkta nosimi, užsimaukšlinusią ant akių
smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant
stogo keliaujančią pėsčiomis, ant šluotos arba raitą, rėksmingieji
italai labai myli. Legenda pasakoja, kad į saulėtąją šalį ji pateko
atsitiktinai, bet jai čia taip patiko, kad apsigyveno visam laikui.
Turbūt visi esate girdėję, kad keistuoliai italai pro savo namų langus
Naujųjų išvakarėse mėto senus daiktus? Italai būtent Befanos nurodymu
atsikrato viso seno šlamšto – meta pro langą ir stebi, kokia bus
praeivių reakcija.
Svaigioji Sangrija
Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga
virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis
vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent
šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek
maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų – jų gali būti
įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai,
kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai
– sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie pakabina kojinaites.
Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, visuotinė
šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai
ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli
aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas
kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis – vakarą
pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje.
Naujųjų kvailys
Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai
šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo
stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiama kortomis
(žaidimas primena „kvailį“). Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią
didelę spurgą – angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos – su glazūra
ir miltiniu cukrumi. Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė.
Likus savaitei iki Naujųjų, Briuselyje atidaroma tarptautinė
konditerijos mugė. Čia galima nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų
Europos šalių.
Visi į čiuožyklą
Nyderlandų sostinės Amsterdamo gyventojams
pagrindinis Naujųjų metų įvykis – šv. Mikalojaus pasirodymas miesto
uoste. Svečias atvyksta jūra per Roterdamą. Tai vyksta pirmosiomis
gruodžio dienomis. Visą laiką, likusį iki Naujųjų metų, vaikai
stengiasi neišdykauti, kad iš Mikalojaus ir jo tarno Juodojo Piterio
gautų dovanų. Šioje šalyje šventė paminima tradiciškai, išskyrus
privalomąjį čiuožinėjimą miesto čiuožykloje. Panaši čiuožykla liejama
Kopenhagoje, todėl daugelis danų vyksta į sostinę su šeimomis išbandyti
ledo.
Tikrasis Kalėdų senelis
Kitos skandinavų tautos savaitę nuo Kalėdų iki
Naujųjų praleidžia įprastai – pasakiškai. Šalia Laplandijos miesto
Rovaniemio, pačiame Šiaurės ašigalyje, gyvena taip visų vaikų laukiamas
Kalėdų senelis. Pats tikriausiais Kalėdų senelis! Iš savo jaukaus rąstų
namuko jis iškeliauja Kalėdų naktį, kad apdovanotų visus planetos
vaikus. Dar gerokai prieš Kalėdas Senelis kartu su didžiuliu būriu
pagalbininkų pluša rengdamiesi didžiosioms žiemos šventėms. Suomiai
turistams, šaltosios egzotikos mėgėjams, siūlo ledo viešbučius,
romantiškus pasivažinėjimus elnių traukiamomis rogėmis. Suomių namuose
į šventinį stalą patiekiama naminis alus, kelių rūšių kieti sausainiai
su kmynais, rūkyta žuvis, desertui – pyragas su razinomis ir
citrinomis. Norvegijoje nepamirštami ir paukščiai bei žvėreliai – prieš
atsiguldami, vaikai naktį pakabina lesyklėlę, pilną grūdų, padeda
dubenėlį su avižų koše, kad su dovanomis atėjęs gnomiukas galėtų
pasistiprinti.
Burtų paslaptis
Pedantiškiems austrams paskutinioji metų naktis –
kone vienintelė galimybė pakvailioti. Tą vakarą ir jauni, ir seni,
perka alavines figūrėles ir lydo jas šaukšte virš žvakės liepsnos.
Lydinį išpila į specialią lėkštutę. Iš formos sprendžiama, kas laukia
jį liejusiojo kitais metais. Neduok Dieve, jei lydinys primena skaičių
13, o štai saulė arba smaila kepurė – puiku. Kad sušiltų draugų
kompanijoje, austrai geria glintveiną, beje, neribotais kiekiais, o
užkandą taupo, taigi paryčiais kas antras vyriškos lyties atstovas
nebesilaiko ant kojų. Sausio 1-ąją miestai ir kaimai tarsi išmiršta –
gyventojai prabunda tiktai vakare ir traukia į artimiausią užkandinę
taisyti sveikatos… dešrelėmis su karštais raugintais kopūstais.
Spalvingos Kalėdos ant burlentės
Australija – egzotiška šalis, tad ir Kalėdos joje
visai ne tokios, kokias mes, šaltanosiai šiauriečiai, švenčiame. Tai,
kad ten nėra nei sniego, nei eglių, gyventojų neliūdina. Sidnėjaus
paplūdimiuose Senelis pasirodo ant specialios ryškiai papuoštos
burlentės, su balta barzda ir raudona kepure. Įdegusį kūną aptempia
plaukiojimo kostiumas. Naujųjų vakarą įprasta didelėmis kompanijomis
eiti stebėti fejerverkų grožio. Linksmybės baigiasi vidurnaktį.
Australai kiekvieną dieną keliasi labai anksti, 5-6 val. ryto, o
miegoti eina ne vėliau kaip 10 val. vakaro. Naujieji metai – išimtis,
todėl lovose visi būna dešimt minučių po pusiaunakčio.
Naujieji metai, nors ir gaubiami stebuklų
išsipildymo viltimi, tikrai mūsų neapdovanos kaitria kengūrų šalies
saule, tad tenetrūksta šilumos ir jaukumo ten, kur Jūs ištiesite ranką
naujajam laikui – šeimoje, draugų būryje ar šventiniame aikščių ir
gatvių šurmulyje…
