Pageidaučiau matyti mažą “Barklays” ofisą su mažais IT specialistais…

Šiandien norėčiau prisipažinti, kad nesuprantu, kaip veikia verslas. Atrodo, kad ir verslininkai apie verslą nedaug ką išmano. Lajų tako turistų srautų niekas iš verslo žmonių neatspėjo. Na, beveik niekas… Tenka nukelti kepurę gal tik prieš Deividą Dilį, kuris prieš keletą metų „ant šunų tako“ pasodino karklų labirintus. Kurklių kelias po Lajų tako atidarymo tapo svarbiausiu ir labiausiai turistų automobiliais apkrautu mūsų rajono keliu, žmonės plūdo ne tik į Lajų taką, bet ir p.Deivido karklyną. Tokio įžvalgumo, intuicijos, kokią jis turi, negausi net ir per ES paramos fondus.

Tūkstančiai turistų kaip cunamis, pakeliui naikindamas viską, kas valgoma, užplūdo Anykščius. Regis, net paminklas vyskupui Antanui Baranauskui pavargo nuo lankytojų srauto. Tapome pirmuoju pasaulyje kurortu, kurio profilis – turistų vedžiojimas taku. Būna kalnų kurortai, jūrų kurortai, o čia tau bac, ir yra naujas, naujoviškas tako kurortas.

Faktas, jog miestelyje atsirado daug žmonių, yra malonus – judesys, klegesys, automobilių kamščiai. Jautiesi, kad ne tundroje gyveni, kur ir elnės apsivaikavimas – įvykis. Tačiau norėtųsi ne tik emocinio pakylėjimo, bet ir realios naudos. Peržvelgiau skelbimus internete. Sakau, gal jau nekilnojamojo turto kainos Anykščiuose pakilo. Pasirodo, nieko panašaus – butai Anykščiuose tebekainuoja pastebimai pigiau nei Molėtuose, Ignalinoje, Zarasuose ir Utenoje. Žinoma, skelbimuose kainų intervalai labai dideli, bet tendencija šitokia: už dviejų kambarių butą Anykščiuose prašyti 15 tūkstančių eurų yra normalu, kituose Utenos regiono miestuose parduodamų analogiškų būstų kainos vidurkis yra apie 20 tūkstančių eurų. Net tokioje visai nekurortinėje Ignalinoje… Žinoma, skelbimuose galima rasti visokių anomalijų – pvz. noras už dviejų kambarių butą, kad ir naujos statybos, Utenoje gauti 75 tūkst. eurų.  

Tikint Anykščių, kaip kurorto, perspektyvomis dabar derėtų masiškai supirkinėti butus. Po metų kitų juos bus galima keliagubai brangiau parduoti arba nuomoti turistams. Bet kažkodėl žmonės, turintys pinigų, to nedaro. Gal todėl tie žmonės ir turi pinigų?

Inventorizuojant niekam nereikalingus visuomeninės paskirties ar gamybinius pastatus vien Anykščių centre gal dešimt jų suskaičiuosi. Buvusi pienine, buvusi ligoninė, buvęs knygynas, buvusi biblioteka… Net ir didysis buvusio „buitinio“ – viešbučio–restorano kompleksas, esantis pačioje miesto širdyje, nėra visai panaudotas. Gal nekilnojamojo turto rinka, o ir apskritai visas verslas yra inertiškas… Gal nuo reakcijos į pokyčius mieste iki naujų objektų atidarymo juostelių karpymo neišvengiamai turi praeiti keleri metai… Bet kol kas statybininkus Anykščiuose galima išvysti tik prie renovuojamų daugiabučių bei J.Biliūno gimnazijos ir miesto stadionuose. Po Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimo Estijai ir varganos pergalės prieš San Mariną kalbėti apie futbolą nedera, netaktiška, čia kaip pakaruoklio namuose kalbėti apie… futbolą. Tačiau, nesilaikant takto, tenka pripažinti, kad geriau jau nestandartinių išmatavimų J.Biliūno gimnazijos stadionas, negu jokio, juolab kad ir mūsų futbolas toks labai jau nestandartinis.

Žodžiu, viskas tuose Anykščiuose gerai: turistai, gražėjantis miestas, šiltėjantys renovuojami daugiabučiai. Bet man trūksta mano asmeninio gyvenimo gerėjimo. Jau sakiau, kad apie verslą nesuprantu ir jo pats nepadarysiu, todėl pageidaučiau neišvengiamai kaip žiema, kaip Seimo rinkimai, kaip Lietuvos krepšinio rinktinės pergalė prieš Gruziją, didėjančios algos. Kitaip tariant, materialinės naudos iš to, kad tapome kurortu. Esu egoistas? Žinoma. Ir to neslepiu. Be asmeninės materialinės naudos dar norėčiau, kad Anykščiai tiestų aplinkkelį ir raustų požemines perėjas ne todėl, kad yra „kažkokių pinigų“, o kad aplinkkelis taptų būtinybe ir tada ieškotume „kažkokių pinigų“. Pageidaučiau, nuo savo balkonėlio vietoj pieninės griuvėsių matyti mažą “Barklays” ofisą su mažais IT specialistais, o į bažnyčios bokštą norėčiau kopti vien tam, kad iš jo žvilgtelčiau į SPA tapusią buvusią ligoninę ir nors akies krašteliu išvysčiau Rubliovkoje gyvenančias damas… O kur dar „butikai“, „pabai“ ir A.Baranausko aikštėje gitarą brazdinantys nusenę Stingas ir Klaptonas… Liūdna tik, kad verslininkai dar vis nesupranta, jog į Anykščius reikia skubiai investuoti.