Už viską esu dėkinga partijai ir Leninui

Ups… kaip pasakytų mūsų Jaunųjų žurnalistų mokyklos mokiniai. Leninas jau kuris laikas ilsisi. Gal norėjote pasakyti – Kubiliui ar Butkevičiui?

Kaip ten yra dėl dėkingumo Butkevičiui, tai aš dar nesu iki galo apsisprendusi. Kadangi gerą dešimtmetį turėjau bilietą su raudona rože (raudoniems šalikams tais atšiauriais laikais socdemai dar, matyt, neturėjo rezervų), kažkur giliai, sąmonės kamputyje, kaip sliekas gėlių vazone vis sujuda marksistinė mintis, kad iš kiekvieno – pagal galimybes, o kiekvienam – pagal poreikius. Dėl šitos priežasties niekad neatstumiu prašančio. Net jeigu gavęs pragers.

O dėl dėkingumo Kubiliui esu visiškai tikra. Tik šio įžvalgaus ir toliaregio politiko dėka esu ir dar ilgai būsiu darbingo amžiaus, o todėl ir jauna. O kas gali būti moteriai svarbiau už jaunystę? Juk jaunystė tiesiogiai susijusi su grožiu. Pamenate, ko karalius pasakoje mokė savo dukteris? Gali būti darbšti, protinga, bet gali ir nebūti, tačiau graži būti privalai.
Bet kai labai gerai pagalvoju, tai už viską, ką dabar turiu, esu dėkingiausia Liberalų partijai ir merui Kęstučiui Tubiui. Rimtai. Nes jis ir Leninas, ir Butkevičius, ir Kubilius viename asmenyje. Tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme. Tiek man asmeniškai, tiek mūsų darniai, susitraukusiai į savo kiautą bendruomenei.
Kas galėtų paneigti, kad mūsų meras pagal naudojamą retoriką nepanašus į Leniną? Gal jis mažesnis demagogas? Štai paklaustas, ką darys, kad Lajų takas turistams būtų lengviau pasiekiamas, Tubis sako: „Konkretūs darbai bus labai konkretūs“, į savivaldybę atėjusiems gimnazistams pareiškia: „Mes labai panašiai mąstome, nežiūrint į mūsų amžiaus skirtumą. 60 proc. išvardintų dalykų mes padarysime“. O kai per teatrų festivalį „Pakeleivingi“ meras iškart po spektaklio užlipęs ant scenos paspaudžia ranką dvidešimties aktorių trupei, amo netektų ir batu į Jungtinių Tautų tribūną beldęs Nikita Chruščiovas. Nejaugi taip norėjosi įsitikinti, ar Rolandas Kazlas yra tikras…
Universitete mokslinio komunizmo studijų sugadinta mano klausa kaipmat įsijungia traškantį radiją : „A Lenin – tokoj molodoj i junij. Oktebr v peredi…“ (išverčiu į radijo „Nykščiai“ laidos, užpirktos už mokesčių mokėtojų pinigus, propagandinę leksiką: „O Tubis toks jaunas, o Pakeltis beldžias į duris…“)
Kodėl Tubis panašus į socialdemokratus, vieša paslaptis. Todėl, kad socialdemokratai į valdiškas kėdes visada sodino savus. Anykščiuose juokaujama, kad socialinių paslaugų centro vadovė į Socialdemokratų partiją įstojo su visais savo darbuotojais, kurių, sako, būta net aštuoniasdešimties. Geičiausiai tai idėjinių partijos priešų pramanai, nes kodėl tada šio centro palėpėje erelio sparnus užsiaugino liberalų koalicijos partneris darbietis Donaldas Vaičiūnas? Tačiau liberalų polinkis įdarbinti koalicijos ir partijos narius bei narių partnerius visiems yra akivaizdus.
Palankiu Merkurijaus judėjimu Juodojo Mėnulio trajektorija nepaaiškinsi darbų koalicijos partneriams Arūnui Liogei, Antanui Baurai, liberalei Danutei Mažvylienei, kuri neišlaikiusi testo būti mokyklos vadove kažkodėl yra labiausiai tinkama tapti mokyklos direktorės pavaduotoja… O kur dar liaunoji ir tik kolegiją baigusi Monikutė..
O va žinia, kad savivaldybėje vieną pensininką vairuotoją pakeitė kitas vairuotojas pensininkas – jau iš Andriaus Kubiliaus repertuaro. Tiesa, jaunas pensininkas vairuotojas yra senas policininkas pensininkas. Tačiau negi vežant merą, kuris taip pat yra policijos pensininkas, jam reikės pro mašinos langelį šaudyti į kelio ženklus, kad policininko patirtis taptų lemiamu privalumu gauti darbą?
Ir vis dėlto yra dalykų, už kuriuos turėčiau būti dėkinga tik liberalams ir tik asmeniškai K.Tubiui.
Tiesa, savo pasakėčioms apie rajoną ištikusius pokyčius savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigus leidžia per „Nykščių“ radiją, kurio nebegirdėti už miesto ribų. Tačiau tai suprantama – vienas iš radijo savininkų yra Liberalų partijos narys, Anykščių SPA savininkas Valdas Trinkūnas. Už kiekvieną reklaminę laidą savivaldybė iš mūsų kišenės „Nykščiams“ sumoka apie šimtą euriukų. Kuklokai kaip už tokį darbą. Neginčysiu.
Tačiau neginčytinai yra demokratiška, kad po kelių metų pertraukos savivaldybė pasirašė reklamos sutartį ir su didžiausia rajono žiniasklaidos leidinių grupe -„Anykštos“ redakcija. Sutartis, tiesa, yra aptaki ir tik dėl reklamos laikraštyje. Joje nenumatyta, kiek ir kokios reklamos bus viešinama, ir net yra punktas, kad savivaldybė neįsipareigoja nieko viešinti.
Žurnalistams leidžiama susiprasti – rašysite apie valdžią gerai, užsakymų gal ir duosim. Rašysite blogai, „Nykščiai“ ir „Šilelis“ parašys gerai. Tačiau „Anykštos“ žurnalistai triūsia net atsiraitoję rankoves, rašydami apie žadėtus pokyčius, ir rajono valdžios kol kas dar nenuvylė. Todėl “Anykštoje” savivaldybė ir yra išspausdinusi, regis, net trijų švenčių programas, o meras į laikraštį įdėjo savo sveikinimą pedagogams.
Progresyvu. Skaidru. Vieša.
Kaip ir žadėjo liberalai – Pokyčiai.
Nuoširdus ačiū, Mere. Stengsimės ir ateityje Tėvynės labui ir žmonių gerovei.
Tačiau didžiausia padėka, kad veiklos viešinimui pasirinkę bendrapartiečiui priklausančią radijo stotį, o tai visiškai yra oligarchinėje valstybėje suprantama, „Anykštos“ leidiniams netaikote ekonominio spaudimo kaip tai darė (šviesaus jam amžino atilsio tvenkinių pavėsyje) Kapitonas, kad nekviečiate įmonių vadovų ir neliepiate jiems išsiimti skelbimų apie pasikeitusias karšto vandens ar šiukšlių surinkimo kainas iš žiniasklaidos, kurią žmonės skaito, tačiau kuri apie valdžią rašo kritiškai. O gal tik kol kas nekviečiate…
Feodalinių santykių visuomenėje, kokia pamažu virsta Lietuva, ponas, nemušantis savo vasalo už tai, kad šis nenori kukuoti kaip gegutė, yra labai progresyvus.