Svėdasų šv.arkangelo Mykolo parapijos klebonas Vydas Juškėnas sako, kad motinos meilė yra ypatinga – dieviška.
Utenoje gimęs ir šiame mieste savo vaikystę praleidęs 42 metų Svėdasų šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Vydas Juškėnas sako, kad jo motina Stanislava yra tikras Angelas sargas. Fabrike dirbusi dvasininko motina išaugino du vaikus – V. Juškėnas dar turi vyresnę seserį. Artėjanti Motinos diena po šv.Mišių grįžtantį kunigą privertė susimąstyti, nuklysti į vaikystės prisiminimus ir net užuosti mamos kepamo pyrago kvapą.
„Kažin, ar mano mama atsimena pirmą mano žvilgsnį, kai gimęs į ją pažiūrėjau? Ar prisimena pirmą mano šypseną? Ar prisimena pirmą ištartą žodį? Ar pamena, kada pirmą kartą parodė Dievo namus? Ar pamena, kai dar visai nediduką vedė už rankos į pirmą klasę, prie Pirmosios komunijos, Sutvirtinimo sakramento? Ar prisimena, kaip braukė džiaugsmo ašarą, kai baigiau vidurinę mokyklą? Ar prisimena pirmąją riedančią nerimo ašarą, kai išleido mokytis į svetimą miestą? Ar prisimena, kaip spurdėjo širdis, kai baigiau Kunigų seminariją ir pirmą kartą stojau prie altoriaus jau kaip kunigas? Keista, kai grįžęs pamačiau mamos akis ir užuodžiau iš virtuvės sklindantį braškių pyrago (mama šį pyragą kepa ypatingomis progomis) kvapą, šių klausimų jau nebeliko. Ir taip buvo aišku, kad mama viską prisimena. Juk jos meilė tokia stipri, tokia dieviška, o tuo dieviškumu – kartu visą menanti ir amžina“, – į visus iškylančius klausimus pats sau atsakymus suranda klebonas S. Juškėnas.
Prieš 18 metų Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje kunigu įšventintas V. Juškėnas prisipažįsta, kad skleisti gyvenimą jį supantiems tikintiesiems jis pirmiausia išmoko tik iš savo mamos.
„Mama, tikriausia būtų banalu dėkoti tau už bemieges naktis, rūpestį, gerumą, šilumą, supratingumą, laukimą, apsikabinimus, pasiaukojimą… Tai tik gražių žodžių virtinė. Juk ir taip aišku, kad beveik visoms mamoms už tai galima dėkoti. Myliu tave, mama, ir ačiū, kad esi. Esi mano Angelas sargas“, – progos padėkoti savo mamai nepraleidžia dvasininkas, konstatuodamas, kad meilę pačiam brangiausiam žmogui demonstruoti kartais žodžiai net nereikalingi…
Pirmąjį gegužės sekmadienį klebonas V. Juškėnas ragina su savo mamomis kalbėtis tiesiog širdies kalba.
„Kiekvienas iš mūsų, kol dar turime gyvas mamas, apkabinkime jas, paglostykime galvas, palaikykime už rankų, kartu pasijuokime ir kartu patylėkime… O toms mamoms, kurių jau nėra, nepamirškime uždegti žvakelę, pasimelsti ir ko nesuspėjome pasakyti žodžiais, pasakykime joms širdimi…“, – kviečia klebonas V.Juškėnas.
