Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia negaunantis tikros informacijos apie valstybės simbolio – Gedimino kalno – būklę.
„Šiandien sužinome iš rangovų, kurie ten ekskavatoriais tas žemes kilnoja, kad nuslinko šlaito dalis, o ne iš atsakingų institucijų. Žurnalistai ir aš lygiai taip pat negaunu tikros informacijos“, – penktadienį Žinių radijui sakė sostinės vadovas.
Jis priminė dar prieš pusmetį parašęs laišką Nacionalinio muziejaus, atsakingam už Gedimino kalno priežiūrą, laišką su pagalbos siūlymu, bet atsakymo nesulaukė.
„Man atrodo, kad blogiausia šitoje situacijoje, jog Nacionalinis muziejus apsitvėrė tylos siena. Prieš pusę metų, nors ir nesu formaliai atsakingas už Gedimino kalną, bet vis tiek jis yra Vilniaus mieste, aišku, kad rūpi, muziejaus direktorei parašiau laišką, gal reikia pagalbos, galbūt kuo nors galėtume prisidėti, net atsakymo nėra“, – sakė R.Šimašius.
Anot jo, Gedimino kalnas yra nacionalinės reikšmės objektas, valstybės simbolis, todėl juo rūpintis turėtų ir Kultūros ministerija.
„Tai yra nacionalinis reikalas, visos valstybės simbolis, labai natūralu, kad tikėčiausi ir Kultūros ministerijos atitinkamo požiūrio. Bet galbūt reikia kokios nors skubios miesto pagalbos. Tai yra dalykai, apie kuriuos visų pirma reikia šnekėti, o nesislėpti po stalu“, – kalbėjo meras.
Trečiadienį bendrovė „TNC Technikos nuoma“ paskelbė apie naują didelę nuošliaužą Gedimino kalne. Ši įmonė atlieka Gedimino kalno tvarkymo darbus. Nacionalinis muziejus oficialiai nepranešė apie kalno būklę.
Tai ne pirma nuošliauža Gedimino kalne. Kalnas slenka ne pirmi metai. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis ragino skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno, tačiau sostinės savivaldybė teigė negalinti to daryti. Tuomet teigta, kad ekstremali situacija mieste gali būti skelbiama, jei kiltų pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai, jei prireiktų evakuoti gyventojus, jei padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius miesto teritorijos, padėtis sutrikdytų būtiniausias gyventojų gyvenimo sąlygas, o gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti kitų savivaldybių.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
